Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

KTU rektorius Petras Baršauskas: jei norime vakarietiškus standartus atitinkančio aukštojo mokslo, jis turės būti mokamas

Studetai
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Studentai
Šaltinis: 15min
0
A A

Jei prieš penkerius metus įgyvendinta mokslo ir studijų pertvarka būtų pradėta pirmaisiais nepriklausomybės metais, šiandien Lietuvoje turėtume pažangiausiems Vakarų universitetams nenusileidžiantį aukštąjį mokslą. Tokias mintis išreiškė diskusijos „5 metai švietimo reformai: metas skaičiuoti viščiukus” dalyviai.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute vykusioje diskusijoje dalyvavo reformos iniciatorius, buvęs švietimo ministras Gintaras Steponavičius ir aukštojo mokslo reformą apžvelgiančios knygos „Reforma Lietuvoje: įžvalgos apie mokslo ir studijų pertvarką“ autoriai prof. Raimondas Kuodis, dr. Nerija Putinaitė, dr. Žilvinas Martinaitis, prof. Petras Baršauskas. Diskusiją moderavo prof. Ramūnas Vilipišauskas.

„Švietimo reforma turi trūkumų, tačiau aš labai džiaugiuosi, jog ji buvo įgyvendinta. Dešimt metų buvo tik kalbama ir trypčiojama vietoje. Per daug blaškomės – tai stabdo progresą“, – teigė rektorių konferencijos pirmininkas, Kauno technologijos universiteto rektorius prof. P.Baršauskas.

Švietimo reforma turi trūkumų, tačiau aš labai džiaugiuosi, jog ji buvo įgyvendinta. Dešimt metų buvo tik kalbama ir trypčiojama vietoje. Per daug blaškomės – tai stabdo progresą, – sakė P.Baršauskas.

Anot jo, nors aštriausios diskusijos kyla dėl studijų finansavimo, visuomenė privalo suvokti, kad Lietuvoje jis privalo būti mokamas.

„Jei ateityje norime vakarietiškus kokybės standartus atitinkančio aukštojo mokslo Lietuvoje, jis turės būti mokamas. Kokiomis proporcijomis tą naštą turi pasidalinti studentas ir valstybė, yra atviras klausimas“, – pasakojo rektorių konferencijos pirmininkas.

„Šiandien Lietuvoje vienu metu turime gesinti gaisrą ir statyti namą, t.y. stengtis pasivyti geriausias švietimo sistemas ir kartu sparčiai vykdyti būtinus pokyčius savo kieme. Jei mokslo ir studijų pertvarka būtų pradėta iškart atgavus nepriklausomybę, šiandien sėkmingai konkuruotume su pasaulio geriausiais“, – teigė G. Steponavičius.

Anot jo, aukštasis mokslas 2009 m. skendėjo neapibrėžtume: aukštosios mokyklos kovojo su politikais dėl finansavimo, kuris niekaip nebuvo susietas su studentų kiekiu. Akademinės bendruomenės buvo itin uždaros – nei studentai, nei socialiniai partneriai jose neturėjo aiškaus vaidmens. Prieš penkerius metus studijų programų kokybė nebuvo vertinama sistemiškai, todėl studentai negalėjo objektyviai pasirinkti geriausių studijų sąlygų pagal savo poreikius.

Knygoje  „Reforma Lietuvoje: įžvalgos apie mokslo ir studijų pertvarką“ surinktos įvairaus žanro studijos, apžvalgos ir esė, kurių autoriai bando įvertinti pirmosios tikrosios viešojo sektoriaus reformos nepriklausomoje Lietuvoje poveikį visuomenei, švietimo sistemai bei politinei raidai. 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min