Tyrime „LGBT šeimos Lietuvoje šiandien“ buvo aiškinamasi, kaip gyvena viena iš labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių – lesbietės, gėjai, biseksualai ir translyčiai asmenys (LGBT).
Augina ir savo, ir partnerių vaikus
Iš viso buvo apklausta 80 asmenų, kurie palaiko stabilius santykius, augina vaikus arba dalyvauja juos auklėjant (bent vienas vaikas – iki 18 metų amžiaus, su juo bendraujama bent kartą per metus), taip pat – pavienių LGBT asmenų, planuojančių motinystę/tėvystę arba ilgalaikius santykius, kuriuos vadintų šeima.
65 proc. apklaustųjų – moterys, 23 proc. – vyrai, 9 proc. nepriskyrė savęs nė vienai iš šių kategorijų, vienas asmuo nurodė esąs translytis, dar vienas – interseksualus.
64 proc. respondentų prisipažino esąs homoseksualūs, 28 proc. – biseksualūs, 4 proc. save laiko panseksualiais (asmenimis, kurie jaučia lytinį potraukį įvairiems asmenims).
Dauguma apklaustųjų yra 18-30 metų amžiaus. Anot VŠĮ „Įvairovės ir edukacijos namai“ steigėjos, projekto ivairiseima.lt iniciatorės Vilmos Gabrieliūtės, tai iš dalies atspindi LGBT asmenų matomumą visuomenėje: jaunimas išnaudoja įvairias socializacijos formas, LGBT poros dažnai bičiuliaujasi tarpusavyje, taip sulaukdamos palaikymo, dalyvauja šviečiamuosiuose renginiuose. Vyresnio amžiaus LGBT asmenys dažniau patiria vidinę homofobiją, mažiau dalyvauja socialiniame ir politiniame judėjime. Vos 3 proc. tyrimo dalyvių buvo vyresni nei 45 metų.
Du trečdaliai respondentų – vilniečiai, 16 proc. gyvena užsienyje. Net 10 proc. išvykusiųjų patikino nesiruošiantys grįžti į Lietuvą, tačiau tiek pat turi planų parvykti.
Pusė respondentų savo santykius apibūdino kaip ilgalaikius ir stabilius, iš jų kas dešimtas palaiko santykius per atstumą. 24 proc. teigė esantys vieniši ir tik 3 proc. turi trumpalaikių, neįpareigojančių santykių. Tai esą paneigia mitą apie nerimtus homoseksualių porų santykius: tiek lesbietės, tiek gėjai kuria stiprius ir ilgalaikius ryšius, šeimas.
Net 20 proc. apklaustųjų (beveik visos – moterys) augina vaikus, 13 proc. tyrime dalyvavusių moterų ir 1 proc. vyrų yra jų biologiniai tėvai. 6 proc. respondentų augina savo partnerių biologinius vaikus. Susilaukti vaikų ateityje ketina net 37 proc. apklaustųjų, 8 proc. galvoja apie šeimos pagausėjimą dirbtinio apvaisinimo keliu. 14 proc. prisipažino stokojantys informacijos apie šeimos planavimo galimybes vienalytėms poroms. 8 proc. LGBT asmenų buvo sudarę heteroseksualias santuokas, dauguma jų jau yra išsiskyrę.
„Tai patvirtina faktą, kad lesbiečių šeimos egzistuoja, netradicinių šeimų Lietuvoje daugėja: vaikai auga turėdami dvi mamas ir tėtį, kartais net dvi mamas ir du tėčius, vaikus augina ir vienišos homoseksualios ar biseksualios moterys“, – pasakojo V.Gabrieliūtė.
Neįteisinę santykių jaučiasi nesaugūs
Buvo klausiama ir apie socialinį, ekonominį bei teisinį saugumą. Paaiškėjo, kad saugiausiai respondentai jaučiasi tarp visai artimų žmonių – draugų ir šeimos narių.
Įdomu, kad psichologiškai saugūs LGBT asmenys jaučiasi vietose, kur nėra daug asmeninio kontakto: ugdymo įstaigose, valstybinėse ar sveikatos priežiūros institucijose, tuo metu su giminaičiais taip jaučiasi tik 9 proc. respondentų, o darbe – 19 proc.
Labiausiai LGBT asmenys jaučiasi neužtikrinti teisiškai, net 33 proc. respondetų jaučiasi nesaugiai dėl finansinių ir paveldėjimo klausimų, 30 proc. jaučiasi teisiškai nesaugūs dėl dalykų, kurie susiję su šeima (giminėmis).
Tik 13 proc. apklaustųjų nepatyrė diskriminacijos dėl lyties ar lytinės orientacijos. Respondentai sulaukė ir atviro klausimo, kurią jiems aktualią problemą norėtų spręsti pirmiausiai. Atsakymų būta įvairių, bet kaip pagrindinė problema buvo nurodomas aukštas homofobijos lygis šalyje ir su juo susijusi diskriminacija, teisinės apsaugos LGBT žmonėms stoka.
„Įteisinti santuokos ar partnerystės formą, kad būtų panaikintos problemos dėl šeiminio statuso ir su tuo susijusių dalykų – paveldėjimo ir pan. – problemos, – nurodė vienas iš apklaustųjų. – Dabar du skirtingos lyties atstovai, pasirašę santuokos dokumentus, įgauna didelį finansinį ir teisinį pranašumą nepriklausomai nuo konteksto (ar turi vaikų, ar ne) prieš tos pačios lyties poras, ypač jei tokia pora augina vaikus ar rūpinasi neįgaliais giminaičiais. Užuot turėję vieną teisinį statusą ir su juo susijusias teises/pareigas, jie turi brangiai mokėti ir gaišti daug laiko, rašydami testamentus ir įgaliojimus, bet vis tiek negauni teisių, kurias turi priešingos lyties poros.“
„Turiu pripažinti, kad man sudėtingiausias – mūsų šeimos ir lytinio identiteto pripažinimo klausimas. Jaučiuosi itin blogai, kad dėl savo meilės tos pačios lyties žmogui esu nustumta į visuomenės užribį, mano asmuo (kuris toli gražu nesusideda vien iš to, kaip identifikuoju savo lytinę orientaciją) marginalizuojamas taip pat vien dėl meilės tos pačios lyties asmeniui“, - pasakojo kitas respondentas.
Kaip pabrėžė V.Gabrieliūtė, šis tyrimas, nors ir nereprezentatyvus, atskleidžia skaudžią situaciją – dalis visuomenės kasdien patiria psichologinį smurtą, jaučiasi izoliuoti ir netenka galimybės save realizuoti.
„Norime, kad visuomenė suprastų, jog skirtingos šeimų formos jau seniai egzistuoja. Ne tik LGBT šeimos, bet ir mišrios šeimos (skirtingų tautybių, religijos, kultūrų) ar vienišos mamos (tėčiai), įvaikių turinčios šeimos patiria nemažai sunkumų“, – kalbėjo ji.
