Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugsėjo 15d. 12:13

Penktadaliu išaugęs švietimo finansavimas nepagerino moksleivių pasiekimų

Vaikai mokykloje
123RF.com nuotr. / Vaikai mokykloje

Švietimo finansavimas per pastaruosius kelerius metus išaugo penktadaliu, bet neturėjo esminės įtakos moksleivių pasiekimams, teigia valstybinį moksleivių pasiekimų auditą atlikusi Valstybės kontrolė.

Anot išvados, 2016–2019 metais mokymui skiriamos lėšos išaugo 114 mln. arba 20 procentų, o tarptautinių bei nacionalinių patikrinimų rezultatai bei analizė rodo, jog „mokinių pasiekimai audituojamu laikotarpiu iš esmės nepakito ir pasiekimų atotrūkis išliko stabilus“.

„Augantis švietimo finansavimas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir finansavimo pokyčiai neturėjo reikšmingos teigiamos įtakos mokinių pasiekimams“, – nurodoma audito išvadoje.

Anot išvados, didelę įtaką pasiekimų atotrūkiui daro socialinė, ekonominė, kultūrinė mokinio aplinka ir mokyklos, kurią lanko, teritorija – didmiesčio, miesto ar kaimo.

Sauliaus Žiūros nuotr./Mokykla
Sauliaus Žiūros nuotr./Mokykla

Auditoriai pažymi, jog nepaisant penktadaliu augusio švietimo finansavimo kokybės gerinimui, t.y. pedagogų kvalifikacijos tobulinimui ir mokymo priemonėms, skiriama lėšų dalis nuo 2017 metų sumažėjo 13 proc. ir pernai bendrose mokymo lėšose sudarė tik 1,9 proc., o 53-jose vertintose mokyklose tesiekė apie 1 procentą.

Pastebėta tendencija, kad daugiau vienam mokiniui lėšų, skirtų pedagogų kvalifikacijos tobulinimui ir mokymo priemonėms įsigyti, numatė mažos mokyklos nei didelės: mažose ši dalis vienam mokiniui sudarė 46,94 euro, vidutinio dydžio – 32,43 euro, o didelėse – 31,81 euro.

Augantis švietimo finansavimas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir finansavimo pokyčiai neturėjo reikšmingos teigiamos įtakos mokinių pasiekimams.

2018-aisiais tarptautinis PISA tyrimas parodė, kad Lietuva pagal skaitymo rezultatų atotrūkį tarp moksleivių yra 19 vietoje iš 28 tuometinių Europos Sąjungos valstybių, kai Estija buvo pirma, Latvija – septinta, o daugiausia įtakos, anot analizės, šiems atotrūkiams turi socialiniai, ekonominiai ir kultūriniai skirtumai.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad EBPO šalių vidurkio nesiekia ir penkiolikmečių matematikos bei gamtos mokslų pasiekimai, negerėja ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatai. Nurodoma, jog su korepetitoriais mokosi apie 30 proc. mokinių, dar 22 proc. norėtų juos samdyti, jei turėtų tam lėšų.

„Apie mokinių iš skirtingos socialinės ekonominės aplinkos pasiekimų atotrūkį tyrėjai kalba nuo 1995 metų, tačiau veiksmingų jį mažinančių priemonių šalyje nėra numatyta. Nesiimant konkrečių sisteminių priemonių atotrūkiui mažinti, nebus užtikrintas kryptingas mokinių pasiekimų bendro lygio didinimas“, – teigiama išvadoje.

Aukščiausia audito institucija pabrėžė teikusi rekomendacijas, kaip galima būtų užtikrinti tolygesnę ugdymo kokybę kiekvienam mokiniui pagal individualius poreikius.

„Deja, rekomendacijos arba neįgyvendintos, arba jų įgyvendinimas vėluoja“, – sako Valstybės kontrolė.

Auditoriai atkreipė dėmesį ir į vadinamąsias jungtines klases. Visuomenės gerovės audito departamento vyriausioji patarėja Lina Balėnaitė tvirtina, kad jungtinių klasių Lietuvoje nuo 2016 metų sumažėjo 21 proc., tačiau jų vis dar yra.

Deja, rekomendacijos arba neįgyvendintos, arba jų įgyvendinimas vėluoja.

„Neramina tai, kad jungiamos po 3 ir daugiau klasių, taip pat vykdomos jungtinės pamokos skirtingo amžiaus pagal skirtingas programas ugdomiems mokiniams. Jungiant klases ir pamokas, nesudaromos galimybės mokiniams užtikrinti tolygiai kokybišką ugdymą, jos apsunkina darbą ir mokytojams“, – pranešime spaudai nurodė L.Balėnaitė,

Auditoriai taip pat pastebi, jog vis dar per mažas Lietuvos mokyklos aprūpinimo šiuolaikinėmis ugdymo priemonėmis mastas: mokyklose vienas kompiuteris pernai teko vidutiniškai penkiems mokiniams, o 53 vertintose mokyklose – devyniems.

Dėl koronaviruso įvestas karantinas ir jo metu taikytos priemonės aprūpinti mokinius kompiuterinėmis technologijomis (kompiuteriais, planšetėmis) ir interneto ryšiu, pasak auditorių, lėmė „esminį teigiamą šuolį šioje srityje“ ir ragino šį proveržį išlaikyti.

Audite taip pat pastebima, jog daugėja socialinę riziką patiriančių vaikų, nelankančių darželių – jų dalis pernai išaugo 12 proc., o net 31 iš 50 vertintų savivaldybių 2019 metais privalomo ikimokyklinio ugdymo neskyrė nė vienam vaikui.

„Neužtikrinant, kad visi vaikai iš šeimų, kurios patiria socialinę riziką, būtų ugdomi pagal ikimokyklinio ugdymo programas, nesudaromos vienodos galimybės ateityje jiems pasiekti geresnių ugdymosi rezultatų“, – pastebi Valstybės kontrolė.

Praėjusiais mokslo metais iš viso mokėsi 323,2 tūkst. moksleivių, jie lankė 1055 bendrojo ugdymo įstaigas.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu Tik 15min

Aplinka produktyvumui

Video

21:13
29:17
15:58

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min