Prezidentė Dalia Grybauskaitė praeitą savaitę išreiškė abejonę, ar bazinės pensijos perkėlimas į valstybės biudžetą, mokesčių mokėtojams kainuosiantis per 1,3 mlrd. eurų, padėtų išspręsti vienų mažiausių pensijų Europoje problemą. Tačiau tai nėra vienintelis klausimas, kuris kyla vertinant šį naujojo socialinio modelio pasiūlymą.
Kliaujasi ekonomikos augimu
Daugiau nei 1 mlrd. eurų per dešimt metų bazinei pensijai iš valstybės biudžeto – nemenka suma, tad natūraliai kyla klausimas: ar, pensijoms skyrus tiek valstybės biudžeto lėšų, nenukentės kitos sritys, kaip antai krašto apsauga, kuriai sutarta artimiausiu metu gan sparčiai didinti finansavimą?
Premjero Algirdo Butkevičiaus atstovė Evelina Butkutė-Lazdauskienė pažymi, kad vyriausybė prognozuoja, jog nuoseklus valstybinio socialinio draudimo pensijai tarifo mažinimas pozityviai paveiks ūkį, paskatins naujų darbo vietų kūrimą ir darbo užmokesčio augimą, o tai reiškia – padidins ir valstybės biudžeto pajamas.
„Nemanome, kad tai ribos kitų poreikių finansavimo galimybes. Prognozuojame, kad ši socialinio modelio reforma duos teigiamą efektą ir valstybės biudžeto pajamoms.
Modelyje numatomas indeksavimo mechanizmas sukonstruotas su finansiniais saugikliais. Jie apima ne tik pačią formulę, kuria įvertinti ir ilgo laikotarpio darbo užmokesčio fondo pokyčiai. Vienas saugiklių – būtinybė indeksavimui turėti realias pajamas, viršijančias suplanuotas išlaidas“, – kalba E.Butkutė-Lazdauskienė.
Pasak premjero atstovės, šiuo metu neįmanoma pasakyti, brangus ar pigus bus naujasis mechanizmas.
Pasak premjero atstovės, šiuo metu neįmanoma pasakyti, brangus ar pigus bus naujasis mechanizmas, „nes kasmet rodikliai keičiasi priklausomai nuo darbo užmokesčio fondo pokyčių, o nuo tų pokyčių priklausytų, kiek ir kuriais metais indeksavimui reikėtų skirti pinigų“.
„Šiuo atveju neįmanoma kelti klausimo – pigu ar brangu. Čia svarbiausias klausimas – ar mechanizmas yra teisingas ir ekonomiškai pagrįstas.
Pasiūlytas variantas yra būtent teisingas ir ekonomiškai pagrįstas“, – tikina E. Butkutė-Lazdauskienė.
Optimizmas viršija galimybes?
Pernai skelbęs, kad 2015 metais šalies ūkis augs 3,1 proc., kovą Lietuvos bankas prognozavo 2,7 proc. augimą. 2,7 proc. augimo prognozė birželį sumažinta iki 2 proc., rugsėjį – iki 1,6 proc.
Finansų analitikas Valdemaras Katkus sako, kad per pusę metų perpus sumažintos augimo prognozės yra signalas, jog „tomis rožinėmis prognozėmis tikėti negalima“. Todėl ekonomikos augimu kliautis perkeliant bazinės pensijos mokėjimą į valstybės biudžetą taip pat nederėtų.
„Socialinį modelį kūrusi grupė jį kūrė kaip save finansuojantį modelį: reformos metu atsirandančios išlaidos finansuojamos iš atsirandančių pajamų. Tačiau kritikai atranda, kad reforma turi didelį deficitą – apie 1 mlrd. eurų. Klausimas, iš kur teks paimti reikalingas sumas, jei ekonomika neaugs. Tuomet reikia perskirstyti biudžeto lėšas, skolintis arba įvesti naujus mokesčius.
Tenka konstatuoti, kad šiuo klausimu pateiktas nepilnas vaizdas, o prognozuotojų lūkesčiai, kaip ir ekonomikos augimo, taip ir šios pensijų reformos klausimu yra nepamatuotai dideli“, – kalba V.Katkus.
Pasak pašnekovo, turi būti parengtas scenarijus, kas būtų, jei nepavyktų pasiekti pakankamo ekonomikos augimo. Išeičių ne taip daug – skolinimasis arba nauji mokesčiai. Tačiau jei, pavyzdžiui, būtų įvestas visuotinis nekilnojamojo turto mokestis, gali tekti susimokėti ir tiems patiems pensininkams, atkreipia dėmesį ekonomistas.
Klaustukų nemažai, bet idėja gera
„Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas bazinės pensijos finansavimą iš valstybės biudžeto vadina iš esmės gera idėja.
„Kadangi bazinė pensija nepriklauso nuo sumokėtų įmokų, tai yra tarsi valstybės solidarumo išraiška, jos mokėjimą iš valstybės biudžeto laikau geru sprendimu. Tai yra tarsi atskyrimas grūdų nuo pelų: tiems žmonėms, kurie moka socialinio draudimo įmokas, nėra užkraunama našta taip pat mokėti bazinę pensiją, ji mokama visų mokesčių mokėtojų lėšomis“, – teigia Ž. Mauricas.
Tai yra tarsi atskyrimas grūdų nuo pelų: tiems žmonėms, kurie moka socialinio draudimo įmokas, nėra užkraunama našta taip pat mokėti bazinę pensiją, ji mokama visų mokesčių mokėtojų lėšomis, – teigia Ž. Mauricas.
Tačiau ekonomistas neneigia, kad, jei ekonomika neaugtų pakankamai, bazinių pensijų finansavimas iš valstybės biudžeto gali jį pakoreguoti.
„Gali tekti perskirstyti valstybės biudžetą, bet geriau bazines pensijas mokėti iš bendro biudžeto, nes bendrame biudžete yra lengviau pastumti vieną ar kitą biudžeto eilutę – vieniems sektoriams galbūt sumažinti finansavimą, kitiems paprasčiausiai nedidinti.
Kur kas sunkiau surasti lėšų specifiniame biudžete, tokiame, kaip „Sodros“, o valstybės biudžete dar daug „neišartų dirvonų“, daug pinigų panaudojama ganėtinai neefektyviai.
Bet koks skatinimas pasispausti dažniausiai įvyksta ganėtinai sėkmingai, rezervų atrandama“ , – tikina Ž. Mauricas.
