Kariuomenėje dalinio kovinė vėliava turi ypatingą reikšmę, teigiama Krašto apsaugos ministerijos pranešime. Kovinė vėliava simbolizuoja dalinio egzistavimą ir yra svarbiausias jo atpažinimo ženklas. Prieš jį kariai prisiekia savo šaliai.
„Nuo praėjusių metų pradžios formuojamai Motorizuotajai pėstininkų brigadai „Žemaitija“ šiandien buvo įteikta kovinė vėliava. Tikiuosi, kad ji dar labiau suvienys, motyvuos ir sustiprins brigados karius, įprasmins jų pasiaukojimą, o esant reikalui ves juos į mūšį“, – savo „Facebook“ paskyroje parašė Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas.
Brigados „Žemaitija“ vėliavoje dominuojanti žalia spalva simbolizuoja Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgas, jos fone – sidabrinis grifonas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus herbo skydo figūra, reiškianti istorinį šlovingų karinių tradicijų tęstinumą.
Dešinėje grifono rankoje laikomas sidabrinis kalavijas yra kovos simbolis, kairėje grifono rankoje – raudoname skyde vaizduojamas juodas lokys, simbolizuojantis Žemaitiją ir jos karių kovingumą.
Motorizuotoji pėstininkų brigada „Žemaitija“ suformuota sujungus du Sausumos pajėgų batalionus: Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalioną Klaipėdoje ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotąjį pėstininkų batalioną Tauragės rajone. Šiuo metu brigadai priklauso apie 1500 karių, ateityje jų skaičius turėtų siekti 2 tūkstančius.
Per ketvirtadienį vyksiančią ceremoniją taip pat prisiekė rugpjūčio 1-ąją Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione tarnybą pradėję šauktiniai
