Pavasarį į Pilaitę atgabenti jūriniai konteineriai pagaliau tapo išskirtiniu statiniu. Trys sujungti konteineriai buvo užkelti ant kolonų, apšiltinti šiaudais, fasadas uždengtas tentu. Anot A.Ciplijausko, buvo pasirinktos pigiausios medžiagos, tačiau kartu siekta, kad statinys būtų ekologiškas ir įdomus. Pastato architektūra rūpinosi architektas Simonas Liūga, projektui skyręs ne vieną savo darbo valandą be jokio finansinio atlygio.
Saugos draugaudami
„Pigų tentą naudojome dar ir dėl to, kad šis pastatas kaip traukos objektas turi būti šiek tiek ekscentriškas, jo išorinės sienos šviečia“, – pasakojo A.Ciplijauskas.
Tiesa, tentas nėra itin atspari medžiaga, jeigu pastatą suniokoti užsimanytų vandalai. Su pastaraisiais kūrybinių dirbtuvių įkūrėjai ketina paprasčiausiai susidraugauti. Į dirbtuves ketinama priimti visus atėjusius – galbūt tuomet niekam nekils ranka kažką čia niokoti.
A.Ciplijauskas pripažino, kad įgyvendinti idėją įkurti kūrybines dirbtuves nuo centro nutolusiame rajone nebuvo lengva. Esą vien leidimo išdavimas jas įkurti užtruko pusantrų metų.
„Pastatėme Pilaitėje, nes aš pats čia gyvenu. Pilaitė, kaip ir Fabijoniškės, kiti rajonai, yra labai nutolę nuo centro. Ir jeigu nori paprasčiausiai ateiti, paskaityti knygą, atvesti vaiką į kokį užsiėmimą, turi važiuoti į centrą. Iš to poreikio ir atsirado šitas daiktas“, – dėstė A.Ciplijauskas.
Bus atviros sumanymams
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Andrius Ciplijauskas |
Anot idėjos autoriaus, vietiniai gyventojai domisi, klausinėja, kokia veikla bus vykdoma dirbtuvėse. Aktyviausios yra mamos su mažais vaikais, kurios jau planuoja kviestis kineziterapeutą, organizuoti jogos užsiėmimus.
Tokioms gyventojų iniciatyvos dirbtuvės bus atviros. Nuo vidurdienio iki 16 val. čia galima bus ateiti, tiesiog pasėdėti, paskaityti knygą ar pasikviesti kokį specialistą, o vėliau jau veiks būreliai, vyks užsiėmimai.
Planuojami ir dideli renginiai, kuriais turėtų susidomėti ne tik Pilaitės gyventojai. Vienas pirmųjų – spalio 15 d. vyksiantis šviesos instaliacijų festivalis. „Norime, kad šis trikampis Pilaitėje būtų kaip Bermudų trikampis, kuriame turiningai dingsta laikas“, – šmaikštavo A.Ciplijauskas.
Investicijų neatskleidžia
Atskleisti, kiek teko investuoti pinigų, kol kultūros centras atvėrė duris, A.Ciplijauskas nepanoro. Esą vien medžiagos kainavo tiek, kiek „šiek tiek prabangesnis naujas automobilis arba kukli sodybos pirkelė“.
„Skaičių neįvardinsiu, nes tada kyla klausimas, ar reikia įskaičiuoti čia dirbusių žmonių valandas. Vien aš skyriau apie 1,5 tūkst. savo valandų. Tarkim, reikėjo savivaldybėje ne kartą įrodinėti, kad čia bus ne kebabų kioskas, o kultūrinis objektas“, – prisipažino A.Ciplijauskas.
Anot Pilaitės seniūno Albino Šniro, iš pradžių jis ne itin tikėjo, kad ši idėja virs realybe, kadangi jau ne kartą yra pajutęs, kaip subliūkšta iniciatyva susidūrus su trukdžiais savivaldybėje ar kitose institucijose.
„Tokių keistuolių, kaip Andrius, yra ne vienas Lietuvoje, bet jie dažniausiai yra „užgesinami“ net nepradėję jokios veiklos. Dirbu seniūnijoje jau 15 metų ir matau biurokratų požiūrį, ypač savivaldybės atstovų. Visada į tokius dalykus žiūrima labai pasyviai“, – sakė seniūnas.
