Tokia žinia savivaldybę pasiekė praėjusią savaitę po to, kai būrys valdininkų komisijai pristatė pernai parengtą piliavietės atkūrimo galimybių studiją.
Pelnė komisijos palankumą
„Piliavietė yra gavusi nacionalinės svarbos statusą. Toks statusas įvairiems objektams skiriamas ne kasdien, tai išskirtinis atvejis, tad mums svarbu išsiaiškinti, kaip toliau elgtis, kokios turi būti procedūros. Valdovų rūmų atkūrimas sostinėje sukėlė daug diskusijų, todėl mes bandome atsargiai susižinoti, kaip į galimybių studiją reaguoja ekspertai. Todėl kreipėmės į Kultūros paveldo komisiją, vadovaujamą Jono Glemžos. Po pristatymo mus pasiekė džiuginanti žinia – nuspręsta pritarti Klaipėdos piliavietės teritorijos atkūrimui“, – naujieną pranešė vicemerė Judita Simonavičiūtė.
Jei būtų atstatyta visa istorinė Klaipėdos pilis čia galėtų vykti visuomeniniai renginiai, tarptautinės konferencijos, ji galėtų atlikti rotušės funkcijas.
Pasak jos, J.Glemža pagyrė, kad studija atlikta itin profesionaliai, joje neprisirišta tik prie vieno galimo piliavietės sutvarkymo varianto. Studijoje pateikta visa paletė galimybių – iš viso 12 variantų nuo paprasčiausio, siūlančio tik aptvarkyti piliavietę iki sudėtingiausio, nagrinėjančio galimybę atkurti Klaipėdos pilį su gynybiniais pylimais. Anot J.Simonavičiūtės, labiausiai tikėtina, kad bus pasirinktas pastarasis variantas – atkurti pilį visu tūriu.
Iš rankų į rankas
Pasak vicemerės, studija buvo pristatyta ir Kultūros vertybių apsaugos departamentui, kuriam vadovauja Diana Varnaitė. Vėliau studija nukeliavo į šio departamento Klaipėdos teritorinį padalinį, su ja šiuo metu susipažįsta uostamiesčio paveldo specialistai.
„Konkrečių atkūrimo alternatyvų svarstymas numatomas gavus Kultūros paveldo departamento išvadas. Iš esmės yra patvirtinamas, kad atkūrimas galimas, o kokios apimties, dar bus daug diskusijų“, – sakė vicemerė.
Kainuos dešimtis milijonų
Spėjama, kad viso piliavietės komplekso atstatymas gali kainuoti apie 150 mln. Lt. Dalis lėšų bus skirta iš Europos Sąjungos (ES) fondų. Tačiau bus ieškoma ir kitų finansavimo šaltinių. Iki liepos 1-os savivaldybės administracija turi parengti 2 paraiškas ES paramai, kurios vertė 20 mln. Lt, gauti. Šių lėšų prireiks pirmiesiems darbams, teritorijos archeologiniams tyrimams. Specialistų teigimu, jie būtini, kad prasidėjus statyboms nebūtų pažeistas kultūrinis sluoksnis.
Šių metų sausį Klaipėdos miesto savivaldybės taryba pritarė, kad būtų rengiamas naujas piliavietės detalusis planas. Jame bus numatyta ir nauja susisiekimo schema. Pilių atstatymu yra susidomėję daugelis Europos šalių. Ištisas istorinis miestas atstatinėjamas Lenkijoje, rūmai Rygoje bei Kaliningrade.
