Naujame įstatymo projekte siūloma dvigubą pilietybę leisti turėti nuo 1919 m. sausio 9 dienos iki 1990 m. kovo 11 dienos iš Lietuvos išvykusiems asmenims ir visiems jų palikuonims. Atkūrus nepriklausomybę iš Lietuvos pasitraukę asmenys galės turėti dvigubą pilietybę tik tuo metu, jei jų atvejai bus ypatingi – pavyzdžiui, susituokus su kitos valstybės piliečiu ir taip pagal tos šalies įstatymus įgavus antrą pilietybę. Lietuvių vaikai, gimę užsienyje, galės turėti dvigubą pilietybę, kaip įteisinta ir dabar.
V.Adamkus pritartų referendumui
Priėmus naująjį Pilietybės įstatymą teisės į dvigubą pilietybę realiai neturėtų tik viena emigrantų grupė – į užsienį išvykę po 1990 metų. Norint, kad jie irgi gautų galimybę turėti dvi pilietybes, reikėtų keisti Konstitucijos 12-ąjį straipsnį, kuriuo teigiama, kad dviguba pilietybė galima tik išimtiniais atvejais. Konstitucijos pataisos galimos tik piliečių referendumui pritarus.
Po susitikimo su Seimo valdyba prezidento atstovė spaudai Rita Grumadaitė pranešė, kad prezidentas V.Adamkus pritartų referendumui, jei Seimas nepriimtų dabar pasiūlyto Pilietybės įstatymo varianto.
Seimo pirmininko pavaduotojos nesutaria
Seimo vicepirmininikė konservatorių atstovė Irena Degutienė teigė, kad visų pirma keičiant Pilietybės įstatymą reikia diskutuoti su išeivijos atstovais. „Kai tik įstatymo projektas bus registruotas Seime, organizuosime komisijos susitikimą ir žiūrėsime, ar visai išeivijai variantas priimtinas“, – teigė I.Degutienė. Ji taip pat neatmetė galimybės pilietybės klausimą spręsti referendumu, tačiau tai esą būtų kraštutinė galimybė.
„Per šiuos prezidento rinkimus šio proceso tikrai nebus“, – tvirtino I.Degutienė. Anot jos, referendumui pasiruošti reikia nemažai laiko ir diskusijų su išeivijos atstovais, Lietuvos gyventojais ir tarp politinių partijų. Pasak politikės, išeivijos lietuviai nelabai nori referendumo.
Tuo tarpu kita Seimo pirmininko pavaduotoja „darbietė“ Virginija Baltraitienė teigė pasisakanti už referendumą, nes kitaip emigrantai yra suskirstomi į dvi grupes – ankstyvąją ir vėlyvąją. „Kiekviena šeima turi emigrantų, tik vienetai neturi. <...> Asmeniškai nenorėčiau skirstyti, kodėl jie išvyko ir kodėl pasiliko – tikrai ne iš gero gyvenimo“, – kalbėjo V.Baltraitienė.
