Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Pirmieji naujojo Teritorijų planavimo įstatymai metai: baimintasi bergždžiai

IMG_9886
Teritorijų planavimas
Šaltinis: 15min
0
A A

Vienų optimistiškai, kitų skeptiškai, trečių tiesiog su nerimu vertintas 2014-ųjų sausį įsigaliojęs naujasis Teritorijų planavimo įstatymas išgyveno pirmuosius metus – ir, beje, atnešė puikių rezultatų. Aplinkos viceministrė Daiva Matonienė neslėpė, kad įstatymas nebuvo tobulas – nieko tobulo nėra, tačiau, anot viceministrės, bendraujant, atsižvelgiant į praktiką nuolat buvo judama geriausio varianto link. D.Matonienė tikino, kad siekis teritorijų planavimo procesus paversti sklandesniais, efektyvesniais ir greitesniais išlieka ir kitąmet. Planuojama ne tik tobulinti Teritorijų planavimo įstatymą, bet ir intensyviai judėti Infrastruktūros įstatymo priėmimo link.

Nerimauta be reikalo

Prieš įsigaliojant naujajai įstatymo redakcijai, gyventojai, norintys susitvarkyti savo žemių valdas, tai yra pakeisti ribas, performuoti sklypą ar pan., visada privalėjo iš naujo rengti detalųjį planą. Nuo šių metų sausio minėtą procedūra galima atlikti parengiant sklypų formavimo projektą, kurio rengimo procedūra akivaizdžiai yra paprastesnė. Detaliojo plano rengti nebereikia ne tik tuo atveju, kai norima pakeisti sklypo ribas – išvengti jo rengimo galima ir keičiant žemės paskirtį.

Per 11 mėnesių nuo naujosios įstatymo redakcijos įsigaliojimo žemėtvarkos projektų parengta kone dvigubai daugiau nei per visus praėjusius metus. Tai rodo, kad statytojai naudojasi galimybe greičiau, efektyviau ir paprasčiau susitvarkyti teritorijų planavimo dokumentus.

Aplinkos viceministrė teigė, kad patvirtinus naująjį įstatymą nerimo buvo, bet vėliau pamatyta, kad baimintis nebuvo verta: „Metų pradžioje, kai tik įsigaliojo naujoji Teritorijų planavimo įstatymo redakcija, baimės akys buvo didelės – natūralu, kaip ir prieš kiekvieną naują darbą. Sunerimę buvo ne tik statytojai ir planuotojai, bet ir mes – tam steigėme karštąją liniją, rengėme konsultacijas, kad tik viskas būtų sklandu ir aišku. Tačiau mūsų didžiam nustebimui didžiulio šoko ar chaoso tikrai nebuvo. Kiek teko kalbėtis su savivaldybių architektais, su naujuoju iššūkiu buvo susidorota tikrai neblogai.“

Kiek teko kalbėtis su savivaldybių architektais, su naujuoju iššūkiu buvo susidorota tikrai neblogai.

D.Matonienė neslėpė, kad neaiškumų buvo – kaip ir kiekvienu atveju pradėjus daryti ką nors nauja, tačiau juos išspręsti padėjo didelis pasiryžimas tai daryti: „Tų neaiškumų buvo, tačiau puikiai dirbo ir mūsų Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento darbuotojai, jie nuo ryto iki vakaro kaip įmanydami stengėsi padėti, išspręsti ar išaiškinti kilusias problemas.“

Aplinkos viceministrė pabrėžė, kad iškilusius sunkumus padėjo spręsti ir bendradarbiavimas su žmonėmis, tiesiogiai dirbančiais su minėtu įstatymu: „Mūsų tikslas nebuvo priimti naują įstatymą, o paskui palikti žmones su juo tvarkytis kaip nori. Mes iš tiesų norėjome teritorijų planavimo procedūras padaryti paprastesnes, efektyvesnes ir greitesnes. Būtent todėl per tuos metus, atsižvelgdami į kilusius nesklandumus, juos įvertinę, darydavome ir teisės aktų pakeitimus.“

D.Matonienė pabrėžė, kad už teritorijų planavimo procesą atsakingi visi – tiek valdžios atstovai, tiek statytojai, taigi tik bendras darbas gali padėti užtikrinti racionalią plėtrą, efektyvumą.

Darbų dar yra

Nors viceministrė džiaugėsi teritorijų planavimo srityje pasiektais rezultatais, ji pridūrė, kad darbų ir tikslų dar tikrai yra: „Vienas jų – rengiamas Infrastruktūros įstatymas. Jį priimti nėra lengva, turime išklausyti daug pusių, yra nemažai vadinamųjų aštrių kampų, tačiau tikiu, kad sutarimą rasime ir dienos šviesą įstatymas išvys dar 2015 metais.“

„Šio įstatymo esmė ir pagrindas – skaidrumas, viešumas ir aiškumas dėl infrastruktūros diegimo, dėl mokesčių rinkimo, dėl fondų steigimo ir pan. Šis žingsnis Lietuvos vystymuisi būtų labai svarbus“, – apie planuojamo priimti įstatymo svarbą kalbėjo D.Matonienė.

Viceministrė pasakojo, kad Aplinkos ministerijos tikslu ir toliau išliks biurokratinių procedūrų mažinimas ir dokumentų rengimo terminų trumpinimas. „Kitas žingsnis, kurį būtina paminėti – Statybos įstatymo pakeitimai. Planuojame priimti aktus, kurie palengvins statybos procesą, sutrumpins dokumentų rengimo terminus, sumažins biurokratinių žingsnių ir dokumentus derinančių institucijų skaičių. Pavyzdžiui, dabar dokumentus derinančių institucijų yra 15, sieksime jų sumažinti iki 9“, – kalbėjo D.Matonienė.

Viceministrė pridūrė ir tai, kad bus ir toliau siekiama kuo daugiau procedūrų perkelti į elektroninę erdvę, tobulinti „Infostatybos“ sistemą. Dar gruodį bus paleista ir Aplinkos ministerijos sukurta Teritorijų planavimo stebėsenos informacinė sistema (TPSIS). „Bet kokį procesą perkėlus į elektroninę erdvę, jis vyksta greičiau. Žmogui nereikia niekur eiti, laukti, o ir dirbančioms institucijoms patogiau – visus dokumentus galima matyti vienoje vietoje. Visi minėti žingsniai smarkiai prisidės prie sklandesnio ir greitesnio planavimo“, – kalbėjo viceministrė.

Aplinkos ministerija primena, kokia svarbi yra darni miestų plėtra. Neracionalius miestų vystymasis gali padaryti nepataisomą žalą aplinkai. Tik tvari miestų raida gali užtikrinti kraštovaizdžio, gamtos telkinių, aplinkinių teritorijų ir kultūros paveldo objektų saugumą bei žmonių gyvenimo kokybę.

Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija

AM-logo-bendras
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min