Tiesioginis skrydis iš Vilniaus į Stokholmą ekonomine klase šiomis dienomis vidutiniškai kainuoja 870 litų, verslo klase – 1350 litų. Kodėl D.Grybauskaitė renkasi skrydį ekonomine klase, bet neskrenda užsakomuoju reisu, nors prezidentūra yra pasirašiusi užsakomųjų skrydžių paslaugų pirkimo sutartį, prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys vakar LŽ paaiškinti negalėjo. Paklaustas, kodėl apie pirmąjį užsienio vizitą naujienų agentūros pranešė sužinojusios iš neoficialių šaltinių, L.Balsys teigė, kad taip greičiausiai nutiko dėl to, kad antradienį dar nebuvo suderinti visi „diplomatiniai vizito niuansai".
Pasiūlys bet kokį lėktuvą
Užsakomųjų skrydžių pirkimo sutartį prezidentūra pasirašė likus pusantro mėnesio iki prezidento Valdo Adamkaus kadencijos pabaigos. Sutartis su aviacijos paslaugų tarpininkavimo bendrove „Aeroservisas" sudaryta metams, paslaugų vertė – ne daugiau kaip 1,17 mln. litų. Ši nuosavų lėktuvų neturinti bendrovė Prezidento kanceliarijos skelbtą konkursą laimi antrą kartą. Prezidento V.Adamkaus keliones ji organizavo 2007–2008 metais, vėliau estafetę perėmė „flyLAL". 2009-ųjų pradžioje skelbti naują konkursą prezidentūra buvo priversta paaiškėjus, kad „flyLAL" atsidūrė ant bankroto ribos.
Pasak UAB „Aeroservisas" direktoriaus Beno Laurinaičio, prezidentūrai priklausomai nuo poreikių gali pasiūlyti bet kokį lėktuvą – nuo mažiausio iki didžiausio. „Jokių specifinių reikalavimų prezidentūra neturėjo", – LŽ sakė pašnekovas. Anot jo, V.Adamkaus prezidentavimo laikais dažniausiai būdavo nuomojamas "Boeing" tipo orlaivis.
Renkasi ekonominę klasę
Kaip žinoma, prezidentė D.Grybauskaitė iš karto po laimėtų rinkimų pareiškė skraidysianti tik ekonomine klase ir raginsianti taip elgtis visus ministrus. Pasak B.Laurinavičiaus, kai vizito galima skristi tiesiai iš Vilniaus, tuomet problemų gal ir nekils. Tačiau jei tiesioginio skrydžio nėra, gali atsirasti „protokolinių niuansų".
Prezidentūros protokolo skyriaus darbuotojai LŽ „protokolinius niuansus" patikslino. Jeigu prezidentas kažkurioje valstybėje sustoja tik įsėsti ar persėsti į kitą lėktuvą, oro uoste jį paprastai pasitinka ir palydi tik Lietuvos ambasadorius, reziduojantis toje šalyje.
Idėja nerealizuota
Valstybinį lėktuvą krašto vadovui numato Prezidento įstatymas, tačiau nė vienas iš Lietuvos prezidentų jo kol kas neturėjo. Prieš kelerius metus Seimo Užsienio reikalų komitetas buvo rekomendavęs Vyriausybei pirkti reprezentacinį lėktuvą, skirtą pirmųjų valstybės asmenų vizitams, tačiau konkretaus sprendimo nerasta. Tuomečio premjero Gedimino Kirkilo pavedimu sudaryta darbo grupė suskaičiavo, kad naujas, reprezentacinius reikalavimus atitinkantis lėktuvas, kurio skrydžio be nutūpimo trukmė yra 2500 kilometrų, kainuotų apie 52 mln. litų, o galintis skristi 6000 kilometrų – iki 116 mln. Pernai balandį Vyriausybė nusprendė, kad tai per brangu.
Kadenciją baigęs prezidentas V.Adamkus į užsienio vizitus ne kartą skrido Lietuvos karinių oro pajėgų lėktuvu „Spartanas". Specialiai krašto vadovų kelionėms jame buvo sumontuota specialus salonas-kapsulė. Tačiau net patobulinimas nesumažino triukšmo lėktuvo salone ir nesuteikė reikalingų patogumų.
