Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 kovo 30d. 15:05

Planai specialiųjų poreikių turinčius vaikus mokyti bendrosiose mokyklose tėvams kelia nerimą – baiminamasi, kad mokyklos nespės pasirengti

Vaikas, turintis autizmo sutrikimą
123RF.com nuotr. / Vaikas, turintis autizmo sutrikimą

Po trejų metų specialiųjų poreikių mokiniai, kaip ir visi kiti, galės lankyti pagal gyvenamąją vietą jiems priskirtą ar pasirinktą mokyklą – taip idealiu atveju turėtų atrodyti įtraukusis ugdymas Lietuvoje. Tačiau intelektinę ar kitą negalią turinčių vaikų tėvams ši mintis kelia nerimą – jie baiminasi, kad dabar jų atžalų lankomos specialiosios mokyklos bus uždaromos, o bendrosios mokyklos nespės pasiruošti tinkamai jų priimti.

Mokyklų atstovas Darius Mockus teigė, kad bent pusei mokyklų šiuo metu trūksta specialiųjų pedagogų ir logopedų, jų vis mažėja, o pagalbos poreikis vaikams didėja.

Situacijai nesikeičiant, gali tekti tiesiog imituoti pagalbą, sakė jis.

Paklausius patirčių, pasirinkta specialioji mokykla

Laura Šaulytė-Graičiūnienė augina dešimties metų autizmo spektro sutrikimą turintį sūnų.

Ji 15min pasakojo, kad prieš vedant sūnų į pirmąją klasę teko spręsti dilemą – pasirinkti bendrojo ugdymo, ar specialiąją mokyklą. Bet galiausiai nusprendė rinktis pastarąją.

„Mano vaikas yra sunkiojoje autizmo spektro pusėje. Svarsčiau, galbūt leisti į bendrojo ugdymo mokyklą, tikrai labai norėjosi, kaip ir visiems, bet, pasiklausiusi kitų tėvų patirčių, suvokiau, kad bus per sunku, bijojau patyčių, todėl išleidau į specialiąją mokyklą“, – patirtimi dalijosi ji.

L.Šaulytė-Graičiūnienė sakė maloniai nustebusi, kad mokykloje sąlygos ugdytis jos vaikui buvo labai geros ir jokiu būdu nekeistų šios mokyklos į bendrojo ugdymo.

„Ten visi supranta, kad vaikas yra kitoks, visiems yra savaime aišku, kad jis gali būti neprognozuojamas, kad jam gali būti pykčio priepuoliai, tam tikri dalykai yra nevaldomi, jis gali nevalgyti, nemiegoti, nenorėti eiti į mokyklą. Tai visiems natūralu“, – teigė ji.

123RF.com nuotr./Asociatyvi nuotr.
123RF.com nuotr./Asociatyvi nuotr.

Moteris pabrėžė, kad, išleidus vaiką į tokią mokyklą, galima atsikvėpti ir nejausti baimės, kad jam nesiseks, jis bus paliktas be priežiūros ar šaipysis kiti vaikai.

Pasiklausiusi kitų tėvų patirčių, suvokiau, kad bus per sunku, bijojau patyčių, todėl išleidau į specialiąją mokyklą.

Tačiau nerimo tiek L.Šaulytei-Graičiūnienei, tiek kitoms specialiųjų poreikių vaikus auginančioms šeimoms kelia įtraukiojo ugdymo politika ir siekis visus vaikus mokyti bendrojo ugdymo mokyklose.

Nors pati idėja, pabrėžė moteris, gera, jos greitas įgyvendinimas – abejotinas.

2024-aisiais – visiems lygios galimybės

Dar 2020 metų birželį Seimas priėmė Švietimo įstatymo pataisas, sudarančias teisines prielaidas iki 2024 metų palaipsniui didinti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų įtrauktį į švietimą.

Tai reiškia, kad visiems vaikams, kartu ir tiems, kurie šiuo metu mokosi specialiojo ugdymo centruose, būtų sudarytos sąlygos mokytis kartu.

„Specialiųjų poreikių mokiniai, kaip ir visi kiti, galės lankyti pagal gyvenamąją vietą priskirtą ar pasirinktą mokyklą. Įstatymu įtvirtinama, kad būtinas sąlygas ir reikalingą pagalbą jiems turi užtikrinti mokyklų steigėjai – ar tai būtų savivaldybės mokykla, ar valstybinė, ar privati“, – priėmus įstatymo pataisas kalbėjo tuometinis švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Algirdas Monkevičius
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Algirdas Monkevičius

Nors įstatyme nenumatyta, kad specialieji ugdymo centrai bus uždaromi, 15min kalbinti negalią turinčių vaikų tėvai sakė nerimaujantys, ar nebus jiems daromas spaudimas leisti savo vaiką į bendrojo ugdymo mokyklą, mažinant specialiųjų mokyklų skaičių.

„Žinant, kaip kartais daromi sprendimai, iš noro parodyti, kad pas mus Lietuvoje yra didelė įtrauktis Europos Sąjungos (ES) standartais, nerimaujam, kad tos mokyklos bus greičiau uždaromos, nei iš tikrųjų norėtųsi.

Kiti galvoja, kad vos ne visos bus uždaromos, turbūt taip nebus, bet labai bijoma, kad bus neakivaizdi prievarta išeiti į bendrojo ugdymo mokyklas. Tėvai, kurių vaikai už kelerių metų baigs mokyklą, atvirai sako – aš labai džiaugiuosi, kad jau baigs mokyklą, nes bus dar blogiau“, – 15min sakė L.Šaulytė-Graičiūnienė.

Karti patirtis

Kito berniuko mama, nenorėjusi viešai skelbti savo vardo, 15min pasakojo, kad savo sūnų, turintį autizmo spektro sutrikimą, bandė leisti į bendrojo ugdymo mokyklą, tačiau joje jis išbuvo vos metus.

Kadangi mokykloje trūko specialistų, kurie vaikui galėtų padėti per pamokas, mamai teko atsisakyti dalies etato ir mokytis kartu su sūnumi.

„Metus laiko per kančias ir ašaras pratempėme, nes klasėje, be mano sūnaus, buvo dar 19 vaikų, visi pirmokai, visiems pagalbos reikia, mokytoja viena. Kol būdavau aš, darbas su sūnumi būdavo, tik išeidavau, nes turėdavau ir savo pamokas, darbo nebelikdavo“, – patirtimi dalijosi berniuko mama, kuri taip pat yra mokytoja.

Sauliaus Žiūros nuotr./Pirmokai
Sauliaus Žiūros nuotr./Pirmokai

Kai moteriai tekdavo vesti savo pamokas, jos sūnus pagalbiniame kambarėlyje žaisdavo planšete, nes pamokose nebuvo kam su juo užsiimti.

Be to, teigė ji, mokykloje suprastėjo berniuko emocinė būklė, jis ėmė jautriai reaguoti į kylantį triukšmą bei perėmė bendraklasių įpročius – ėmė keiktis, spjaudytis.

Metus laiko per kančias ir ašaras pratempėme, nes klasėje, be mano sūnaus, buvo dar 19 vaikų, visi pirmokai, visiems pagalbos reikia, mokytoja viena.

Paprastai vaikai supranta, kad taip elgtis nėra gerai, tačiau protinę negalią turintys mokiniai savo elgesio kontroliuoti negali, paaiškino berniuko mama.

Bijo, kad mokyklas uždarys

Todėl po metų šeima nusprendė vaiką leisti į specialiąją mokyklą, kurioje jis mokosi trečius metus.

Vaiko mama sakė, kad kol kas mokykla veikia, tačiau vis pasigirsta kalbų apie uždarymą, apeliuojant į tai, kad nuo 2024-ųjų visi vaikai turės galimybę mokytis bendrosiose mokyklose.

„Aš suprantu, kad įstatymas nesako, kad 2024 metais reikia uždaryti kitas mokyklas, tai neparašyta, bet savivaldybės dažnai tai supranta kaip komandą, kad galima uždaryti mokyklą, kad popieriuje gražiai atrodytumėme, kad yra inkliuzija. O apie visas problemas, kurias reikia išspręsti, negalvoja“, – sakė ji.

123RF.com nuotr./Vaikas, turintis autizmo spektro sutrikimą
123RF.com nuotr./Vaikas, turintis autizmo spektro sutrikimą

Jos teigimu, įtraukiojo ugdymo idėja gera ir ji ją palaikanti, tačiau ar mokyklos spės tam pasiruošti, abejoja ir bijo, kad sprendimas, į kokią mokyklą leisti savo vaiką, iš tėvų bus atimtas.

Pasak moters, jeigu mokykla, kurioje šiuo metu mokosi jos sūnus, būtų uždaryta, neliktų nieko kito, kaip jį mokyti namuose, nes į bendrąją mokyklą vaikas grįžti nenori, o prisiminus, kaip jam joje sekėsi, to nenori ir tėvai.

„Svarbiausia kad būtų palikta teisė tėvams rinktis, nes dabar, kaip suprantu, jos nenori palikti, esą uždarysime mokyklą ir tėvai neturės kur dingti“, – nuogąstavo ji.

L.Šaulytė-Graičiūnienė antrindama sakė, kad specialieji ugdymo centrai jau dabar yra perpildyti, tad ateityje, jeigu jų skaičius bus mažinimas, kažkam vietos tiesiog nebeliks.

Savivaldybės dažnai tai supranta kaip komandą, kad galima uždaryti mokyklą, kad popieriuje gražiai atrodytumėme.

„Baiminuosi, kad vaikas bus įgrūstas į bendrojo lavinimo mokyklą, ir žinodama, kad gerokai lengvesniems variantams ten yra labai sunku ir jų niekas nenori, galvoju, kaip mano vaikas, kuriam ir specialiojoje mokykloje kartais kyla didelių iššūkių, ten bus“, – kalbėjo ji.

Specialistų trūksta jau dabar

Lietuvos pagrindinių mokyklų asociacijos prezidentas, Jonavos rajono Ruklos Jono Stanislausko mokyklos-daugiafunkcio centro direktorius D.Mockus, paklaustas, ar mokyklos per trejus metus spės pasirengti tiek, kad kiekvienas mokinys, įskaitant ir protinę, fizinę, regos ar kitą negalią turinčius vaikus, galės jose pilnavertiškai ugdytis, sakė, kad tai priklauso individualiai nuo mokyklos.

Tačiau šiandieninės tendencijos esą rodo, jog apie pusė jų ir dabar neturi tam pakankamai specialistų.

Asmeninio archyvo nuotr./Darius Mockus
Asmeninio archyvo nuotr./Darius Mockus

„Kaip ten bebūtų, su vaikais turi dirbti žmonės, tam tikri specialistai, nesvarbu, ar ateis kurčiasis, su regėjimo negalia, ar kitokių sutrikimų turintis vaikas, prie jų turime pastatyti specialistus, kad su jais dirbtų – ne tik prižiūrėtų, bet ir lavintų. Mes orientuojamės į pilnavertę įtrauktį, o ne tik į priežiūrą“, – dėmesį į specialistų poreikį atkreipė jis.

D.Mockaus teigimu, tai yra pagrindinė problema, dėl kurios nuogąstauja mokyklų vadovai – „specialistų trūksta dabar, o ką reikės daryti, kai ypatingų vaikų mokykloje padaugės?“ – jo klausia mokyklų atstovai.

Statistikos departamento duomenys rodo, kad nuo 2015 iki 2020 metų bendrojo ugdymo mokyklose logopedų sumažėjo 7 proc., o specialiųjų pedagogų – 5 proc., kai tuo metu mokinių, turinčių specialiųjų poreikių bei lankančių bendrojo ugdymo mokyklas, padaugėjo 2,5 tūkst., tai yra 7 proc.

„Ką tai mums signalizuoja? Tragišką padėtį. Tai, kad vis daugiau vaikų negaus pagalbos“, – pažymėjo jis.

Specialiosiose mokyklose ir ugdymo centruose mokosi pusketvirto tūkstančio specialiųjų poreikių turinčių vaikų, specialiosiose ir lavinamosiose klasėse – dar kiek daugiau nei tūkstantis.

Ką tai mums signalizuoja? Tragišką padėtį.

Logopedo ieško trečius metus

Kalbėdamas apie specialistų trūkumą, Jonavos rajono Ruklos Jono Stanislausko mokyklos-daugiafunkcio centro direktorius pateikė savo mokyklos pavyzdį.

„Už tvoros turiu darželį, skyrių, kuriame yra 150 vaikų ir tam turiu pusę etato logopedo, <...> nuo 2019 metų ieškau specialisto, kuris sutiktų dirbti. Ir įsivaizduokite, iki šiandien neturiu nė vieno skambučio, – pasakojo mokyklos direktorius.

– Gal didmiesčuose lengviau, bet kolegos sako, kad ir didmiesčiuose labai sunku, nes specialistai patraukia į privačią veiklą. Taip valstybinės švietimo įstaigos netenka specialistų, o tai reiškia, kad jose darbo sąlygos pagalbos specialistams yra nepatrauklios.

Tai kaip mes nueisime į tą pilnavertę įtrauktį, jeigu mes neturėsim specialistų? Man tai neduoda ramybės.“

Nuo 2019 ieškau specialisto, kuris sutiktų dirbti. Ir įsivaizduokite, iki šiandien neturiu nė vieno skambučio.

Jis atkreipė dėmesį, kad specialiųjų poreikių turinčių vaikų dalinė įtrauktis prasidėjo anksčiau, jau dabar bendrojo ugdymo mokyklose mokosi vaikai, turintys nežymių intelekto sutrikimų, tačiau tinkamos pagalbos sulaukia ne visi.

„Idėja buvo gera, ji buvo įgyvendinama, bet mokyklos ir darželiai nebuvo paremti finansais, nebuvo parengtas reikalingas specialistų skaičius ir todėl dabar mes dažnai priversti tik imituoti pagalbą“, – 15min komentavo Lietuvos pagrindinių mokyklų asociacijos prezidentas D.Mockus.

123RF.com nuotr./Vaikas mokosi rašyti
123RF.com nuotr./Vaikas mokosi rašyti

Supranta tėvų baimę

Jis sakė suprantantis tėvų baimes ir nuogąstavimus.

„Suprantu, jie bijo, kad staiga įvyks toks pokytis, kad jie iš vienos aplinkos turės labai greitai persiorientuoti į kitą aplinką – bendrojo ugdymo mokyklą. Ir jie juk mato, kad bendrojo ugdymo mokyklose nėra tinkama aplinka kol kas <...> aplinka dar kol kas nėra pritaikyta specialiųjų poreikių vaikams, pavyzdžiui, turintiems autizmo spektro sutrikimą.

Tai valstybei yra toks uždavinys – pokyčiai negali būti daromi staiga, greitai, nei vienų, nei dvejų, nei trejų metų tikriausiai nepakaks“, – kalbėjo jis.

Pasak jo, norint išsklaidyti tėvų baimes, jiems reikia daugiau informacijos ir atsakymų.

Pokyčiai negali būti daromi staiga, greitai, nei vienų, nei dvejų, nei trejų metų tikriausiai nepakaks.

„Jie rūpinasi savo vaikais, todėl nenori jiems blogesnių sąlygų. Jeigu jie tik pamatys, kad ir kitose mokyklose, gal neabsoliučiai tokios pačios, bet yra sukurtos sąlygos jų vaikams saugiai būti, saugiai bendrauti su kitais vaikais, kad jų vaikais rūpinsis specialistai, <...> tėvai natūraliai apsispręs“, – mano D.Mockus.

Tačiau šiuo atveju jis ragina nepamiršti visų vaikų – vienų gerovės neaukoti dėl kitų.

Pasak D.Mockaus, jeigu klasėje yra trys ypatingi vaikai, kuriems reikia daugiau dėmesio, mokytojas negali dirbti tik su jais, klasėje dar lieka kone dvidešimt kitų mokinių. Todėl, jo nuomone, pasiteisintų dviejų mokytojų idėja.

„Noriu, kad plačiau pažiūrėtume į šią problemą, neturime apleisti ir kitų vaikų – antras mokytojas būtų išeitis tokioje situacijoje“, – 15min sakė jis.

Tikisi, jog spec. mokyklų poreikis mažės savaime

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) Švietimo pagalbos skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Vaišnorienė 15min pateiktame atsakyme patikino, kad ministerija nesiekia naikinti specialiosios paskirties ugdymo įstaigų ir pažymėjo, jog šios priklauso savivaldybėms.

Noriu, kad plačiau pažiūrėtume į šią problemą, neturime apleisti ir kitų vaikų – antras mokytojas būtų išeitis tokioje situacijoje.

„Didinant įtrauktį į bendrojo ugdymo mokyklas įvyktų natūrali slinktis – mažėtų specialiųjų mokyklų ir mokinių skaičius. Sukūrus tinkamas sąlygas bendrosiose mokyklose, specialiųjų mokyklų poreikis mažėtų savaime, – teigė ji.

– Siekiama, kad specialiosios klasės transformuotųsi į įtraukiąsias klases ar grupes, t. y. vaikai dalį laiko būtų ugdomi bendrose klasėse, dalį – specialioms pratyboms ar veiklai pritaikytose. Tėvams iš anksto nereikėtų baimintis, kad jų vaikai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, bus priverstinai nukreipiami į bendrojo ugdymo mokyklas.“

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./ŠMSM
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./ŠMSM

Specialistės teigimu, įgyvendinti įstatymą pasirinkta 2024 metais, taip suteikiant mokykloms galimybę įsivertinti ir pašalinti įtraukiajam ugdymui trukdančias kliūtis.

Pasak jos, svarbūs ne tik švietimo specialistai, bet ir nuostatų keitimas.

Ruoš naujus specialistus

D.Vaišnorienė sutiko, kad švietimo pagalbos specialistų nepakanka, tačiau pabrėžė, kad ši problema sprendžiama.

Ji informavo, kad šiuo metu ministerijoje dirba darbo grupė švietimo pagalbos specialistų funkcijoms, darbo ir apmokėjimo sąlygoms tobulinti.

D.Vaišnorienė pažymėjo, kad padidinus švietimo pagalbos specialistų atlygį, tikimasi jų daugiau pritraukti į valstybinį švietimo sektorių.

Darbo ir apmokėjimo sąlygoms gerinti ir profesijos patrauklumui didinti nuo rugsėjo mėnesio numatyta 10,1 mln. eurų.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Pinigai
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Pinigai

Taip pat nuo 2021 metų kovo mėnesio skirta per 3 mln. eurų papildomiems mokytojo padėjėjo etatams steigti.

Mokyklose steigiamos 285 papildomos mokytojų padėjėjų (mokinio padėjėjų) pareigybės.

„Šiuo metu svarstomos valstybės finansuojamų vietų skaičiaus didinimo, asmenų, pageidaujančių įgyti papildomas specializacijas (logopedo, surdopedagogo, tiflopedagogo ir kt.), perkvalifikavimo galimybės“, – teigė ji.

Jos teigimu, numatyta pertvarkyti mokytojų rengimą pagal įtraukiojo švietimo mokytojo modelį, kurį yra parengusi Europos specialiojo ir įtraukiojo ugdymo agentūra.

Sauliaus Žiūros nuotr./Mokykla
Sauliaus Žiūros nuotr./Mokykla

„Bus atnaujinamos ir būsimiems švietimo specialistams skirtos studijų programos, didinamas priėmimas į jas. Taip pat skatinsime pedagogus dalyvauti trumpalaikėse specialiosios, socialinės pedagogikos studijų programose ir įgyti papildomų kompetencijų“, – 15min atsakyme teigė D.Vaišnorienė.

ŠMSM numatomi žingsniai

Kaip nurodė specialistė, dėl reikiamos pagalbos teikimo plėtros yra planuojami ir pradėti šie darbai:

  • Atliekamas pedagoginės psichologinės pagalbos teikimo modelio veiksmingumo ekspertinis vertinimas (2021 m.). Jo pagrindu bus numatomos ir įgyvendinamos Švietimo įstatymo pakeitimams dėl įtraukties įgyvendinti iki 2024 m. reikalingos priemonės.
  • Planuojamas įsteigti nacionalinis metodinės konsultacinės pagalbos centras įvairiapusių raidos sutrikimų turintiems mokiniams (2023–2024 m.).
  • 2021 m. skiriamos papildomos lėšos savivaldybėms steigti papildomiems 285 mokytojų padėjėjų etatams. Iš valstybės biudžeto skirta 3,7 mln. eurų.
  • Švietimo mokslo ir sporto ministerijoje dirba darbo grupė, kuri peržiūri švietimo pagalbos specialistų funkcijas, darbo ir apmokėjimo sąlygas.
  • Nuo 2021 m. rugsėjo numatoma steigti papildomus švietimo pagalbos specialistų etatus (psichologų, specialiųjų pedagogų, socialinių pedagogų, logopedų ir kt.).
  • ES SF finansuojamų projektų lėšomis pedagogai tobulina savo kompetencijas, kaip dirbti su įvairių ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Mėgaukis šiandien

Talentingi vaikai

Esports namai

Sveikos ir gražios kojos

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min