Vertintos dvi galimos alternatyvos, kur stovės suskystintų gamtinių dujų terminalai – Klaipėdos uoste esanti Kiaulės Nugaros sala bei Būtingė. Mokslininkų ir ekspertų kolektyvas nagrinėjo, kokią įtaką terminalo, kurį sudarys laivas su dujinimo įranga, šešios tvirtinimo aikštelės, statyba bei veikla turėtų aplinkai: augalams, gyvūnijai, orui, vandeniui, dirvožemiui bei gyventojams. Lietuva numačiusi įsigyti terminalą, kurio metinis pajėgumas – 3 tūkst. kub. metrų, per parą apie 11 mln. kub.metrų.
Jau anksčiau skelbta, kad Būtingėje prireiktų statyti bangolaužį, kuris būtų maždaug 1,2 km ilgio. Šis bangolaužis ne tik išaugintų terminalo kaštus, bet ir keltų pavojų jūros žuvims: otams, plekšnėms bei brėtlingiams. Maždaug toje vietoje yra šių rūšių migraciniai keliai.
Jei terminalas būtų statomas Kiaulės nugaros saloje, prireiktų nutiesti maždaug 18 km dujotiekį, kurio 3 km driektųsi mariomis. Į Būtingę reikėtų nutiesti maždaug 70 km dujotiekio trasą, 9 km driektųsi jūra. Specialistų teigimu dujotiekio tiesimo metu būtų sutrikdyta tam tikrų rūšių augalų ekosistema, miškuose graužikų susitelkimo vietos. Todėl rekomenduojama darbus vykdyti atsižvelgus į gamtos procesus.
Apskaičiuota, kad gilinimo darbai ties Kiaulės Nugaros sala ir terminalo statybos nežymiai lemtų Kuršių marių vandens druskingumą – maždaug 1-2 proc.
Nustatyta, kad abiejose vietose nei statybos, nei veiklos metu krantams poveikis nebus daromas.
Kiaulės Nugaros saloje pastatytas terminalas būtų maždaug už 930 m nuo gyvenamosios zonos, Būtingė – už 9 km. Apskaičiuota, kad triukšmo lygis būtų viršijamas maždaug 170 m zonoje aplink terminalą. Kietosios dalelės, sklindančios iš terminalo sudarytų tik pusę leistinos normos.
Anot V.Belicko, dauguma komponentų neigiamo poveikio aplinkai neturėtų iš išvados yra labai panašios. „Socialiniu požiūriu jautresnė būtų Kiaulės Nugaros sala, tačiau antroji alternatyva – Būtingė – būtų 2,66 karto brangesnė, t.y. 146 tūkst. eurų“,- teigė pašnekovas.
Susitikimo dalyvius labiausiai domino, kad atsitiktų sprogimo, ar laivų susidūrimo atveju. Anot PAV rengėjų, laivų susidūrimas yra įmanomas, tačiau menka tikimybė, kad po jo išsilietų dujos. Abejojama, ar įmanomas teroro aktas Klaipėdos uoste. Pasaulinis terorizmo indikatorius parodė, kad Lietuva yra 131 iš 160 vietų.
Tačiau vis tik, jei išsilietų nors viena iš keturių talpyklų, pasklistų maždaug iki -161 laipsnių šalčio suslėgtos dujos. Joms sušilus ir ėmus garuoti susiformuotų apie 1 km degus debesis. Tačiau ir šioje vietoje PAV atlikę specialistai abejoja, ar jis užsidegtų iš karto, tik tam tikra dalis. Pagrindinis specialistų koziris – per 50 metų pasaulyje nėra įvykęs joks nelaimingas atvejis, susijęs su tokiais terminalais.
Antradienį tokia ataskaita bus pristatyta Klaipėdos rajono gyventojams, trečiadienį – Kretingos, ketvirtadienį – Palangos. Po to per dešimt dienų ataskaita bus teikiama valstybinėms institucijoms, gavus jų pritarimą, bus teikiama ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui.