Pakistano palaikymo grupėse feisbuke dar antradienį ėmė plisti žinia, jog „Lietuva sutinka su vizų proceso supaprastinimais pakistaniečiams“.
Skelbiama, jog esą Lietuvos ir Pakistano atstovai nuotolinėse konsultacijose aptarė vizų ir konsulinių procesų supaprastinimą „kaip dalį pastangų siekiant sustiprinti dvišalius ryšius“.
Taip pat skelbiama, jog pokalbiai apėmė „priemones palengvinti profesionalų, studentų ir verslo specialistų judėjimą tarp abiejų šalių“.
Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) pirmadienį taip pat skelbė, jog Lietuva ir Pakistanas surengė politines konsultacijas, kurioms vadovavo užsienio reikalų viceministras Vidmantas Verbickas ir Pakistano užsienio reikalų ministerijos sekretoriaus pavaduotoja Europai Ayesha Ali.
Apie jau „aštuntąjį“ konsultacijų ratą pranešė ir Pakistano URM.
Tad kas iš tiesų buvo aptarta?
„Spalio 19 d. vykusiose nuotolinėse Lietuvos ir Pakistano konsultacijose apie vizų sąlygų pakeitimus nebuvo kalbama ir jokie sprendimai nebuvo priimti“, – atsakyme 15min nurodė Lietuvos URM.
Apie šią savaitę vykusias nuotolines konsultacijas anksčiau skelbė abi pusės.
Pakistano Užsienio reikalų ministerija nenurodė, kad konkretūs sutarimai dėl vizų buvo pasiekti, tačiau užsimena, kad vizų klausimas buvo darbotvarkėje.
„Abi šalys taip pat aptarė priemones, skirtas palengvinti žmonių tarpusavio ryšius, įskaitant vizų ir konsulinius klausimus, specialistų, studentų ir verslininkų mobilumą“, – teigia Pakistano URM.
Tuo metu Lietuvos URM tik užsimena, kad konsultacijų metu aptarti šalių politiniai ir ekonominiai santykiai, bendradarbiavimas tarptautinėse organizacijose „bei švietimo ir konsuliniais klausimais“, apžvelgtos ir regioninio bei tarptautinio saugumo aktualijos.
„Lietuvos delegacija pristatė šalies poziciją dėl Rusijos karo prieš Ukrainą, pabrėžė būtinybę laikytis Jungtinių Tautų Chartijos principų, gerbti valstybių suverenitetą ir teritorinį vientisumą. Viceministras V. Verbickas parėmė Pakistano pastangas tarpininkauti taikos derybose tarp JAV ir Irano“, – skelbė URM.
Pasak Lietuvos ministerijos, abi pusės akcentavo reguliaraus politinio dialogo svarbą ir, be kita ko, diskutavo „apie galimybes plėtoti ryšius tarp verslo, akademinės bendruomenės ir viešojo sektoriaus institucijų“.
Vizų klausimo Lietuvos URM tuomet taip pat neminėjo.

