Mitingą organizavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos Vilniaus sueiga. Jos vadovas Valdas Benkunskas aiškino, kad paramos Gruzijai mitingai tradiciškai vyksta kasmet nuo pat 2008 metų, kai „Rusija užpuolė laisvės keliu pradėjusią eiti Gruzijos valstybę“.
Pasirašė ant žemėlapio
„Nors tais pačiais metais Rusija, tarptautinės bendruomenės spaudžiama, pasirašė vadinamąjį Nicolas Sarkozy–Dmitrijaus Medvedevo 6 punktų karo veiksmų nutraukimo planą, kuriuo abi kariaujančios šalys įsipareigojo išvesti karines pajėgas į prieškarines pozicijas, tačiau dar ir dabar šimtai tūkstančių iš savo namų išvarytų gruzinų tebegyvena pabėgėlių stovyklose, o okupuotose Gruzijos žemėse tebestovi Rusijos tankai, tebevyksta nuolatiniai atviri ir slapti išpuoliai“, – kalbėjo V.Benkunskas.
Anot jo, lietuvių tauta, gerai žinodama laisvės kainą ir tai, ką reiškia turėti tokią kaimynę kaip Rusija, siekia beužmirštančiam pasauliui priminti, kad Rusija nesilaiko tarptautinei bendruomenei duotų pažadų.
„Kadangi tarptautinė visuomenė, kaip matome, po truputį pamiršta šitą situaciją, mūsų tikslas, žinant laisvės kainą, žinant, ką reiškia kovoti dėl savo teritorijos ir ją prarasti, yra neleisti pamiršti ir palaikyti gruzinų tautą. Tokia akcija prie ambasados yra viskas, ką mes galime padaryti“, – sakė vienas iš mitingo organizatorių.
Rusijos ambasadai buvo perduotas geopolitiškai galiojantis Gruzijos žemėlapis, ant kurio pasirašė akcijos dalyviai.
Nemano, kad parama sumažėjo
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Gruzijos ambasadorius Lietuvoje Georgijus Kerdikošvilis |
Gruzijos ambasadorius Lietuvoje Georgijus Kerdikošvilis tikino, kad pasaulio parama ir dėmesys jo šaliai nesumažėjo, tačiau tapo pragmatiškesnis. O ir žodis „okupacija“ įsitvirtino pasaulyje.
„Konfliktai turi būti sureguliuojami taikiu būdu. Teritorijų atgavimas bus ilgas procesas ir aš manau, kad turime pradėti tiesiogines derybas su abchazais ir osetinais. Tai turi vykti be Rusijos įsikišimo, nes šiuo atveju Rusija yra okupantai ir jiems nėra ką veikti šiose derybose“, – įsitikinęs Gruzijos ambasadorius.
G.Kerdikošvilis teigė nemanąs, kad Lietuvos pozicija Gruzijos atžvilgiu pastaraisiais metais pasikeitė. „Parama nėra sumažėjusi. Ji eina ne tik iš valdžios, bet ir iš žmonių. Jeigu šalies žmonės remia už laisvę kovojančią tautą, tai privalo daryti ir valdžia. Noriu priminti, kad Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungoje ir Lietuvos prioritetas yra Rytų kaimynystė, todėl pagal šią programą bus teikiamas palaikymas ir parama Gruzijai“, – kalbėjo ambasadorius.
Konfliktas prasidėjo prieš 4 metus
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Mitingo metu |
Konfliktas tarp šalių kilo 2008 m. rugpjūčio 7 d., kai po kelių susidūrimų Gruzija mėgino susigrąžinti Pietų Osetijos kontrolę.
Rusijos pajėgos atrėmė puolimą ir įsiveržė į Gruzijos teritoriją.
Konfliktas truko penkias dienas, po to buvo paskelbtos paliaubos. Rusija atsitraukė, tačiau sustiprino savo pajėgas Pietų Osetijoje ir Abchazijoje, kurios vėliau paskelbė nepriklausomybę. Jų nepriklausomybę iki šiol yra pripažinusi Rusija, Nikaragva ir dar kelios valstybės. Europos Sąjunga pasisako už Gruzijos teritorinį vientisumą.
Praėjusiais metais nepriklausomų ES ekspertų pateiktoje ataskaitoje taip pat teigiama, kad karas Gruzijoje kilo dėl neteisėto gruzinų puolimo, tačiau iki puolimo kelis mėnesius Rusija vykdė provokacijas.
2010 metais Europos Parlamentas patvirtino nepriklausomos komisijos išvadas dėl karo tarp Gruzijos ir Rusijos. Čia teigiama, kad dėl prasidėjusio karinio konflikto kaltos abi pusės. „Tikrai nėra taip, kaip buvo manoma Lietuvoje, kad Rusija užpuolė Gruziją, abi pusės kaltos“, – tuomet sakė europarlamentaras Justas Paleckis.
