Metinė prenumerata tik 7,99 Eur! Trumpiausiai nakčiai - mažiausia kaina!
Išbandyti
06 11 /11:05

A.M.Brazausko paminklas skinasi kelią Kaune: per politikų diskusiją liejosi aistros

Kauno miesto savivaldybės taryba birželio 11 dieną nutarė pritarti, tiesa, ne vienbalsiai, sprendimo projektui inicijuoti paminklo Prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui pastatymą. Ši idėja kilo Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui. Tiesa, prieš balsavimą taryboje kilo arši diskusija, kurios metu A.M.Brazausko asmenybė sulaukė tiek pagyrų, tiek kritikos.
Algirdo Mykolo Brazausko kapas
Algirdo Mykolo Brazausko antkapinis paminklas / Josvydo Elinsko / 15min nuotr.

Sprendimas priimtas 25 miesto politikams balsavus „už“, septyniems balsavus „prieš“ ir septyniems susilaikius.

Klausimą tarybai antradienį pristatė Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Prieš balsavimą konservatorius Paulius Lukševičius jo pasiteiravo, ar dėl A.M.Brazausko paminklo būtinumo tartasi su istorikais.

„Šios informacijos neturiu. Tik vykdau procedūras, kurios nustatytos teisės aktuose, tai yra, parengti tarybos sprendimo projektą“, – lakoniškai atsakė pranešėjas.

Kiek kainuos – neaišku

S.Rimo klausta ir dėl to, kurioje vietoje paminklą ketinama statyti, kiek jis kainuos.

„Vadovaujantis projekto konkurso taisyklėmis, sudaroma paminklo vertinimui komisija, kurios sudėtis bus patvirtinta administracijos direktoriaus įsakymu. Taigi sudaroma speciali komisija, kas į ją įeis, šiuo metu tikrai negalėčiau atsakyti“, –atsakė S.Rimas.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Saulius Rimas
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Saulius Rimas

Ši komisija, anot pranešėjo, turės apsispręsti ir dėl paminklo vietos – diskutuojama, jog jis galėtų atsirasti Istorinės Prezidentūros kiemelyje, tačiau idėja sulaukė dalies politikų, kultūros atstovų kritikos.

Konservatorė Andrijana Filinaitė, užduodama klausimą, pabrėžė, kad iš miesto biudžeto lėšų norima pastatyti paminklą Lietuvos komunistų partijos CK pirmajam sekretoriui.

Pasak S.Rimo, kiek lėšų reikės projektui, turėtų paaiškėti po konkurso.

„Sprendžiama dėl inicijavimo. Procedūriškai kaina paaiškėtų tik įvykus konkursui, atrinkus kažkurį darbą. Tai gali būti bet kas ir ta kaina gali skirtis“, – patikino Kultūros paveldo skyriaus vedėjas.

Paminklo statymą inicijavęs meras V.Matijošaitis replikavo, kad „turbūt bus pigiau negu Vytį („Laisvės kario“ skulptūrą prie Kauno pilies) statyti“.

„Į šitą klausimą turėčiau atsakyti ne aš. Tiesiog vykdau procedūrą“, – TS-LKD narės Rasos Duobaitės-Bumbulienės klausiamas, ar nereikėtų dėl paminklo, skaldančio visuomenę, statymo surengti visuomenės apklausos, kurią neva numato ir savivaldos įstatymas, pažymėjo S.Rimas.

Prakalbo apie prezidentų alėją

Tiesa, ne visi tarybos nariai buvo nusiteikę neigiamai.

Štai Lietuvos socialdemokratų partijos narys Robertas Kaunas pabrėžė ne A.M.Brazausko priklausymą komunistų partijai, o tai, kad jis buvo pirmasis demokratiškai išrinktas Lietuvos prezidentas, „surinkęs rekordišką iki šių dienų palaikymo balsų skaičių“.

„Gal iniciatyvą galima tęsti ir toliau, galvojant apie prezidentų alėjos sukūrimą Kaune? Kad tai nebūtų vienetinis paminklas, o visus ateities prezidentus galėtume pagerbti“, – idėją iškėlė R.Kaunas.

S.Rimas patikino, negalintis į šį klausimą atsakyti.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovo Kazimiero Rimeikio nuomone, tai, kad A.M.Brazauską reikia įamžinti kaip istorinę asmenybę, – nėra jokių kalbų. Šis žmogus, pasak jo, pasirašė svarbiausius mūsų gyvybei, egzistencijai dokumentus, pavyzdžiui, stojimo į NATO, Europos Sąjungą.

„Kolegoms iš viršaus norėčiau pasakyti, kad jie remtųsi Vytautu Landsbergiu. Jeigu netingi, tegu paskaito 2019 m. birželio 29 d. „Vorutos“ laikraštį. Ten jis aprašo santykius su Brazausku. Kaip jie buvo bendražygiai. Kiti juos priešino“, – konservatoriams pasiūlė K.Rimeikis.

Šis tarybos narys pasiūlė geriau A.M.Brazausko vardu pavadinti tiltą, kuris jungtų „anuos ir šiuos laikus“.

A.Filinaitė tam prieštaravo, dar kartą pabrėžusi, kad A.M.Brazauskas 1989 m. tikino, į savarankiškos Lietuvos valstybės idėją žiūrintis neigiamai. Pasak tarybos narės, A.M.Brazauskas buvo įsitikinęs, kad neįmanoma nutraukti 5 dešimtmečių Tarybų Lietuvos raidos.

„Tokie jo lozungai, kaip „paskelbti Nepriklausomą Lietuvą mums yra nepriimtini“. Prisiminkime, kas jis buvo. Jis buvo ne šiaip eilinis komunistų partijos narys. O kad buvo pirmasis prezidentas... Taip, buvo, bet ir Paksas juo buvo“, – ragindama pagalvoti, už ką atiduoda balsą, kalbėjo A.Filinaitė.

Kokia istorinės atminties politika?

Tarybos narys P.Lukševičius prieš balsavimą konstatavo, kad šis sprendimas Kauną parodo neturint istorinės atminties politikos.

„Matome eilinį kartą, kad nėra pas mus Kaune istorinės atminties politikos. Ir padrikos iniciatyvos paprasčiausiai skaldo visuomenę. Šitas klausimas yra provokatyvus, žvelgiant į Kauno istoriją kaip laisvės kovų židinio istoriją, (…) šitos asmenybės įamžinimas Kaune yra skaldantis, nes puikiai prisimename jo veiklą kaip okupacinio režimo atstovo“, – pasisakė politikas.

Ir įgėlė merui V.Matijošaičiui: „Ponas mere, jūsų biografijoje rašoma, kad esate davęs priesaiką Lietuvos Respublikai kaip policijos pareigūnas. Mano pasiūlymas: neskaldyti visuomenės Brazausko asmenybe, bet bandyti atsiminti tokias asmenybes, kaip vidaus reikalų ministrą Kazį Skučą, saugumo departamento vadovą Povilaitį. Jie buvo išduoti sovietams ir sušaudyti. Laikykitės priesaikos, būkite Lietuvos policininkas“.

„O pačio tėvukas nebuvo partijos (komunistų – aut. past.) narys?“, – atgal įgėlė V.Matijošaitis.

P.Lukševičiui pabrėžus, kad nebuvo, meras patikino: „Abejoju. Gerai pažinojau, protingas vyras buvo“.

Tuo metu konservatorių frakcijos seniūnas Martynas Prievelis tvirtino, kad istorinės atminties politika turėtų būti formuojama specialistų, ekspertų, ne atskirų politikų, kad tokiu klausimu nereiktų pigiai politikuoti.

Jis klausė S.Rimo ir to, kokiais Kauno miesto skiriamais apdovanojimais yra apdovanotas A.M.Brazauskas. Į tai nesulaukė atsakymo – pasiūlyta „pagūglinti“.

„Šiemet Lietuva mini Lozoraičių metus. Birželio 13 dieną minėsime 30-ąsias Stasio Lozoraičio mirties metines. Petrašiūnų kapinėse šiuo metu Stasio Lorozaičio kapą dengiančios plokštės tiesiog yra išsiklaipiusios, nesutvarkytos, o birželio 13 diena yra ne už kalnų“, – klausdamas apie istorinės atminties įamžinimo politiką Kaune, pavyzdį pateikė M.Prievelis.

S.Rimas atsakė, kad atskiro dokumento, kuris būtų laikomas strateginiu istorinės atminties įamžino politiką formuojančiu dokumentu, Kauno miesto savivaldybėje nėra.

„Kasmet pastatoma naujų paminklų, skulptūrų, atminimo lentų įrengiama. Yra atskiros tvarkos atminimo ženklų įrengimui, skulptūrų pastatymui. Praėjusiame posėdyje atnaujinta ir, štai, turime rezultatą, kad pati Kauno miesto savivaldybės taryba gali inicijuoti norimos asmenybės įamžinimą. Yra „Kauno akcentų“ programa, kurioje taip pat pateikiamas sąrašas asmenybių, istorinių įvykių, kuriuos siūloma įamžinti menininkams. Daug pavienių iniciatyvų.

Lozoraičių kapavietė yra įtraukta į valstybės prižiūrimų kapaviečių sąrašą ir savivaldybės įmonė vykdo nuolatinę jos priežiūrą. Prieš keletą metų buvo tvarkytos antkapinės plokštės. Deja, laikas daro savo. Kapavietė bus sutvarkyta artimiausiu metu“, – atsakė Kultūros paveldo skyriaus vedėjas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Audronė Jankuvienė, pažymėjo, kad „subjektyvumas šiuo klausimu yra neišvengiamas“ ir bet kuris atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas galėtų pretenduoti į įpaminklinimą, tačiau nė vienam nėra vieta Istorinėje Prezidentūroje, nes tai „tarpukario prezidentų darbo vieta“.

Idėją iškėlė V.Matijošaitis

Idėją buvusiam šalies vadovui statyti paminklą Kaune iškėlė šios savivaldybės meras V.Matijošaitis.

„Kitąmet sueis 15 metų nuo prezidento mirties, bet iki šiol buvusiam valstybės vadovui nėra pastatyta deramo atminimo ženklo. Pabandysime tai padaryti Kaune“, – anksčiau savivaldybės pranešime buvo cituojamas Kauno meras.

Jo teigimu, mintį pastatyti paminklą buvusiam prezidentui pametėjo prieš kelias savaites gauta užklausa iš žiniasklaidos.

Anot mero, žurnalistas priminė seną įvykį, kai paskutiniaisiais savo gyvenimo metais Kaune viešėjęs A.M.Brazauskas apsilankė Istorinėje Prezidentūroje ir sau būdingu sąmoju pasiteiravo, ar kada nors ateityje ten stovės ir jo skulptūra.

Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad paminklo vieta bus parinkta konkurso būdu, tačiau V.Matijošaitis yra užsiminęs, jog jis galėtų stovėti Istorinės Prezidentūros kiemelyje.

Paminklas būtų statomas už savivaldybės lėšas.

Ši V.Matijošaičio idėja kai kuriuos visuomenininkus net privertė sukurti peticiją, kuria raginama suorganizuoti gyventojų apklausą. Yra manančių, kad tokios asmenybės įamžinimas šiuo metu būtų tarsi žinutė Rusijai, jog pasiilgome komunizmo.

Pirmasis prezidentas

A.M.Brazauskas Lietuvos prezidento pareigas vykdė 1993–1998 metais, o 2001–2006 metais buvo Vyriausybės vadovu.

Jis taip pat buvo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, 1992–1993 metais ėjo Seimo pirmininko pareigas, sovietmečiu kurį laiką vadovavo Sovietų komunistų partijos padaliniui Lietuvoje, 1988 metais jam vadovaujant Lietuvos komunistų partija atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos. A.M.Brazauskas buvo išrinktas jos vadovu, vėliau tapo Lietuvos demokratinės darbo, Lietuvos socialdemokratų partijų pirmininku.

A.M.Brazauskas po sunkios ligos mirė 2010 metų birželio 26 dieną.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šekspyriška vasara Pakruojo dvare: spektakliai, kvapą gniaužiantys triukai ir įspūdingos gėlių kompozicijos
Reklama
Joninių grilio vakarėlis už mažą kainą: pasigaminkite tris patiekalus neišleisdami 15 eurų
Reklama
Tinklinis, kepsninės, universalūs treniruokliai: ką šiemet erdvėms prie savo namų siūlys vilniečiai?
Reklama
„Telia“ stiprina ryšį Dainų šventės dalyviams ir lankytojams dar nematytu būdu
Užsisakykite
15min naujienlaiškius