Dabar populiaru
Publikuota: 2013 vasario 4d. 14:55

Po dvejų metų Lietuvoje bus keturiolika teismų mažiau

Juozas Bernatonis, Julius Sabatauskas ir Gintaras Kryževičius
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / Juozas Bernatonis, Julius Sabatauskas ir Gintaras Kryževičius

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pageidautų, kad teismų sistemos pertvarka Lietuvoje būtų įgyvendinta iki 2015 m. Pertvarkant teismus turėtų atsirasti visuomenės tarėjų institutas, mažesni teismai sujungti, vienodai paskirstytas darbo krūvis teisėjams. Be to, prezidentės nuomone, galėtų atsirasti ir teisėjų specializacijos. Tai valstybės vadovė išsakė pirmadienį susitikusi su teisingumo ministru Juozu Bernatoniu, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininku Juliumi Sabatausku bei Teisėjų tarybos pirmininku Gintaru Kryževičiumi.

Stengiantis paspartinti bylų nagrinėjimą teismuose per artimiausius dvejus metus, skaičiuojama, prie kitų teismų turėtų būti prijungti 14 dabar Lietuvoje veikiančių teismų. Tiesa, jungiant teismus neketinama jų apskritai uždaryti. Mažesniuose miesteliuose liks dirbti teisėjai, tik teismai nebebus atskiri juridiniai asmenys, o taps didesnio teismo filialais.

„Dabar, rodos, mes keturiolika prognozuojame teismų (...) Tačiau nenorėčiau, kad būtų paskleista žinia, kad neliks teismų. Atvirkščiai. Mes kalbame apie tai, kad visuose rajonuose išlieka teismai, kaip ir dabar, bet jie nebebus juridiniai asmenys“, – teigė G.Kryževičius.

Jis pabrėžia, kad teismų jungimas padėtų suvienodinti vienam teisėjui tenkančius darbo krūvius, o dėl to padidėtų ir bylų svarstymo tempai. Be to, būtų sutaupyta ir valstybės lėšų, nes sumažėtų teismų vadovų.

„Visuose filialuose neliktų pirmininkų. Tai racionalizuotų žmogiškųjų resursų panaudojimą. Nedideliame rajone pirmininko ir paprasto teisėjo atlyginimų skirtumas yra gana didelis. Jo neliktų. Manau, tai pagerintų ir bendrą atmosferą teismuose, kai visi dirbdami vienodus darbus gautų ir vienodus atlyginimus, o vienas iš jų būtų tik vyresnysis teisėjas, kuris keistųsi kas tam tikrą laikotarpį“, – aiškino G.Kryževičius.

Pasak Teisėjų tarybos pirmininko, ateityje būtų galima eiti dar toliau ir įsteigti teismų sales, kad teisėjai patys važiuotų svarstyti bylų į mažesnius miestelius, o ne jų gyventojams tektų vykti bylinėtis į kitą miestą.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas pažymėjo, kad bylų nagrinėjimas būtų spartesnis, jei vykdant teismų pertvarką kiekvienas teisėjas turėtų po padėjėją. Dabar du teisėjai turi vieną padėjėją.
 
Teisingumo ministras Juozas Bernatonis teigė neabejojantis, kad teismų reformą pavyks įvykdyti per dvejus metus, nes jau dabar pagrindinės valdžios institucijos dėl reformos principų iš esmės sutaria.

„Tai sudarys galimybes sparčiai realizuoti tas idėjas, kurios iki šiol nerealizuotos“, – teigė jis.

J.Bernatonis tikino, kad teismuose turėtų atsirasti ir visuomenės atstovai – tarėjai.

Tiesa, pasak jo, iki šiol tarėjų institutą siekiantys įvesti politikai teikdami savo pasiūlymus gerokai nutolo nuo visuomenės poreikių. Todėl teisingumo ministras nežada, kad tarėjai  2015 m. jau dirbs teismuose. Anot jo, iki 2015 m. bus parengti visi tarėjų institutą įteisinantys įstatymai, o realiai visuomenės atstovai teismuose turėtų atsirasti iki 2016 m. pabaigos.

Primename, kad nuo šių metų sausio 1 dienos keturi Vilniaus miesto apylinkės teismai sujungti į vieną – Vilniaus miesto apylinkės teismą. Taip pat sujungti Kaune ir Šiauliuose veikę miesto bei rajono apylinkių teismai.

Teisėjų tarybos vadovas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius yra sakęs, sujungus kelis teismus, bus sparčiau nagrinėjamos bylos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

04:05
02:14
01:11

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie 15min