Ko pasimokysime iš krizės, kokie iš jos išeisime, LŽ kalbasi su Telšių vyskupu Jonu Boruta, politologu Lauru Bieliniu ir psichologu Pauliumi Skruibiu.
Priminė dekalogą
„Nesame pranašai, kad galėtume atsakyti, kokia Lietuva išeis iš sunkmečio“, – tikino Telšių vyskupas J.Boruta. Anot jo, jei visi laikytųsi bent dešimties Dievo įsakymų, viskas būtų gerai. Šiuo sunkmečiu itin svarbus solidarumas – šeimoje, darbovietėje, visuomenėje. Jo ir reikia laikytis. Vyskupas palinkėjo, kad Lietuvos žmonės išliktų bent jau tokie, kokie yra šiuo metu.
Testas partijoms
Politologas L.Bielinis pabrėžė, kad krizės laikotarpis – savotiškas egzaminas bei išlikimo testas partijoms, mat jis parodys, kurios politinės jėgos patvarios, geba laviruoti sudėtingomis sąlygomis, o kurios – trumpalaikės ir gali nušalti kaip žiemkenčiai. „Jau matome pirmą pavyzdį – Tautos prisikėlimo partijos krizinius pokyčius. Jie gali būti aiškinami ir kokiais nors asmeniniais dalykais, nesutarimais, tačiau iš tiesų ekonominė ir politinė situacija rodo, kad partija nepajėgi išgyventi kritinio laikotarpio. Tad jis taps galimybe atsijoti tas politines jėgas bei politikus, kurie negeba realiai spręsti problemų“, – įsitikinęs L.Bielinis.
Giluminių pokyčių nebus
Politologai užsimena apie galimą valdžios įstaigų šturmą. Paklaustas, ar visuomenės ir politikų santykiai dar aštrės, L.Bielinis teigė, jog tai, ką matėme praėjusią žiemą, gali pasikartoti dėl nesiliaujančio ekonomikos nuosmukio. Tačiau tokio protesto sąlyga – stiprios profsąjungos, radikalios politinės jėgos arba bent atskiri lyderiai. L.Bielinio teigimu, šiuo metu niekas nesugebėtų surengti plataus masto žmonių nepasitenkinimo akcijų.
Ir ne todėl, jog visuomenė tapo apatiška, viskam abejinga, susitaikiusi su esama padėtimi, o dėl to, kad ji supranta valstybei kylančius iššūkius. Visuomenė esą supranta, kad situacija šalyje nėra paprasta ir nepriklauso nuo vieno politiko ar partijos veiksmų. „Vyksta globalūs dalykai, žmonės tai tikrai supranta. Jie suvokia, jog esame didelės, smunkančios sistemos dalis. Esu optimistas ir manau, kad vyrauja ne apatiškumas, o suvokimas“, – pažymėjo politologas.
Anot L.Bielinio, giluminių politinio visuomeninio gyvenimo pokyčių tikėtis neverta. „Tai – kartų reikalas. Mes, kaip valstybė, esame pakankamai susiformavę ir nepriklausomi globaliuose pasaulio santykiuose. Tačiau nesame atskira sala toli vandenyne. Susiklostė tokia geopolitinė situacija, kai mūsų nepriklausomybė yra savimonės reikalas“, – sakė jis.
Nereikia kelti panikos
Lietuvos telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacijos prezidentas dr. Paulius Skruibis, klausiamas apie sunkmečio poveikį ir galimas pasekmes visuomenės psichikos sveikatai, pasiūlė atkreipti dėmesį į vieną iškalbingą faktą. Asociacija palygino 2008 bei 2009 metų savižudybių rodiklius ir straipsnius žiniasklaidoje šiomis skaudžiomis temomis. „Savižudybių padaugėjo, tačiau labai nežymiai, o straipsnių skaičius išaugo dvigubai, – apgailestavo P.Skruibis. – Visi suprantame, kad nelengva, sunkumų yra ir dar bus, tačiau patys savo rankomis kuriame tokią atmosferą, kuri paskui tampa didele problema.“
Pasak psichologo, užsimerkti prieš nedarbą, neišsimokamas paskolas, pajamų mažėjimą negalima ir net nevalia, tačiau Lietuvoje jau pradeda įsivyrauti reiškinys „išsipildančios pranašystės“.
Žiniasklaidos kuriama vos ne pasaulio pabaigos atmosfera užkrečia visuomenę. „Beveik kasdien pirmuosiuose puslapiuose skaitome apie nelaimes, praradimus, savižudybes, o žmonės ir sunkmečio sąlygomis kruta, tvarkosi, bando prisitaikyti bei išgyventi nelengvą laikotarpį, – sakė P.Skruibis. – Ši negatyvios informacijos lavina tampa lyg epidemija.“
