Sekite 15min GoogleM.Sinkevičius: dronas lydėtas nuo pat sienos
„Pasitikrinome duomenis su posėdyje dalyvavusiais atstovais, kada, iš kur dronas pateko į Lietuvos erdvę. Nėra jokių abejonių, kad jis pateko per Šengeno erdvę iš Lenkijos pusės“, – po NSK posėdžio pranešė M.Sinkevičius.
Pasak jo, patvirtinta ir tai, kad objektas buvo paklydęs ukrainietiškas dronas.
„Nėra abejonių, kad jis nešė sprogmenis“, – pridūrė premjeras.
Anot jo, iškilus diskusijoms dėl gyventojų informavimo, išsiaiškinta, kad situacija ir reakcija buvo „kiek kitokia“, nei ankstesniais atvejais: jis įskrido ne iš Baltarusijos, o iš Šengeno zonos.
Pasak jo, radarai identifikavo droną, tačiau naikintuvai negalėjo jo identifikuoti vizualiai dėl rūko.
Premjeras sako, kad Lietuvos reakcija skiriasi, jei objektas juda iš Šengeno erdvės, šiuo atveju – Lenkijos, ir jei tai vyksta iš Baltarusijos teritorijos.
M.Sinkevičius paaiškino, kad vizualus kontaktas būtinas siekiant įsitikinti, ar užfiksuotas objektas tikrai yra dronas, o ne, pavyzdžiui, ultralengvasis lėktuvas ar kas nors kita.
Žinodami, kad atskrenda iš draugiškos, iš Šengeno pusės, nereaguojame automatiškai kaip į grėsmę. Reakcija, jei tai būtų iš Baltarusijos pusės, būtų šiek tiek kitokia.
„Žinodami, kad atskrenda iš draugiškos, iš Šengeno pusės, nereaguojame automatiškai kaip į grėsmę. Reakcija, jei tai būtų iš Baltarusijos pusės, būtų šiek tiek kitokia.
Objektas judėjo, jo identifikavimas su naikintuvais šiek tiek užtruko. Bet gavau patikinimą šiandien (...), kad net jei pasikartotų iš tos pačios krypties situacija, reagavimas būtų toks pat, tai, kas buvo savaitgalį, nebūtų pakitę – dėl informavimo ir visų kitų elementų“, – pripažino M.Sinkevičius.
Anot jo, kol kas dar aiškinamasi, ar dronas nukrito dėl pasibaigusio kuro, „ar dėl žemėjimo“.
„Tiriamos aplinkybės, ar jis sprogo atsitrenkęs į žemę, ar į medžius. Tai yra nustatinėjama“, – sakė premjeras.
Kaip skelbta, dronas, kariuomenės duomenimis, į Lietuvos teritoriją iš Lenkijos įskrido sekmadienio rytą, tačiau apie pavojų pietų Lietuvos gyventojai nebuvo informuoti: raudonas oro pavojaus signalas paskelbtas Šiaulių ir Panevėžio apskrityse, geltonas – Kauno apskrityje.
Maždaug po valandos, apie 8 val., oro pavojus buvo atšauktas visose trijose apskrityse.
Į orą buvo pakelti NATO oro policijos naikintuvai, Kauno oro uoste laikinai sustabdyti skrydžiai.
Bendrasis pagalbos centras sekmadienio rytą iš viso gavo daugiau nei 50 gyventojų pranešimų apie skrendantį objektą, pirmasis jų – 6.15 val. iš Kalvarijos savivaldybės, Sūsninkų kaimo.
Nukritusio drono dalys vėliau buvo rastos Pasvalio rajono savivaldybėje, Juodžionių kaime.
Dronui sprogus, jo nuolaužos apgadino civilinį automobilį, žmonės nesužeisti.
M.Sinkevičius tvirtino incidento metu buvęs Jonavoje ir taip pat, kaip ir kiti gyventojai Kauno apskrityje, gavęs įspėjimą į telefoną.
Versijos skiriasi
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas dar sekmadienį pranešė, kad pagal turimą informaciją dronas įskrido į Lietuvą iš Lenkijos teritorijos, jis teigė paprašęs kaimynų Gynybos ministerijos pagalbos tiriant incidentą.
Vis dėlto Lenkijos naujienų portalas „Polsatnews“, remdamasis šaltiniais Lenkijos gynybos ministerijoje, skelbė, kad dronas buvo paleistas iš Lietuvos teritorijos, maždaug už 30 kilometrų nuo Lenkijos sienos, ir nebuvo įskridęs į Lenkijos oro erdvę.
Po šio pranešimo prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis patikino, jog Lietuva turi pagrįstų duomenų, kad sekmadienį šalies teritorijoje nukritęs dronas kirto Lenkijos ir Lietuvos sieną.
„Vėlgi, nepasitikėkime, kad yra kažkas kažkur paskelbta. Tokių visokių melagienų tiek daug yra dabar. Mes kol kas oficialios lenkų informacijos neturime, todėl sakyčiau, kad nereikėtų sureikšminti šito teiginio“, – kalbėjo šalies vadovo patarėjas.
Tą pati pakartojo ir M.Sinkevičius, taip pat paprašęs krašto apsaugos ministro Roberto Kauno „pasitikslinti informaciją“ su Lenkijos gynybos ministru.
Jis sako, kad Lietuva kol kas neturi informacijos iš Lenkijos, bet ją tikisi netrukus gauti.
„Kol kas neturiu. Bet Nacionalinio saugumo komisijos posėdyje buvome informuoti, kad ministras Robertas Kaunas susisieks su kolega ir pasitikslins, ką jie matė, ar kokia ta situacija. Manau, kad tie duomenys, faktai sutaps, nes mes faktą fiksuojame, kad Lietuvos oro erdvė buvo kirsta ties Lietuvos-Lenkijos siena“, – pakartojo Vyriausybės vadovas.
Tuo metu pats R.Kaunas ragino atkreipti dėmesį, jog Lenkijos žiniasklaidos skelbiama informacija nėra oficiali, ir pažadėjo išsiaiškinti tai su lenkų kolegomis.
Vertiname, kad tai yra savotiškas nesusipratimas, kadangi Lietuva, kaip jau daug kartų kartojau, nėra suteikusi ir nesuteiks jokiai kitai valstybei savo oro erdvės ar žemės atakuoti kitą valstybę.
„Šaltiniai yra neoficialūs. Tad vertiname, kad tai yra savotiškas nesusipratimas, kadangi Lietuva, kaip jau daug kartų kartojau, nėra suteikusi ir nesuteiks jokiai kitai valstybei savo oro erdvės ar žemės atakuoti kitą valstybę.
Mes nekariaujame ir neketiname to daryti“, – pabrėžė R.Kaunas.
Kontradmirolas pateikė chronologiją: lenkų radarai nieko nerodė
Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas Giedrius Premeneckas pateikė ir detalesnę įvykių chronologiją.
Anot jo, 5.47 val. Lietuvos radarai fiksavo „pirmąsias žymas“ dar 30-40 kilometrų nuo Lietuvos sienos, Lenkijos teritorijoje.
„Tos žymos judėjo mūsų kryptimi. Buvo pasikonsultuota su Lenkijos kolegomis, Lenkijos kolegos patvirtino, kad jokių žymų jie nestebi.
6.02 žyma kirto Lenkijos-Lietuvos sieną ir toliau buvo sekama“, – tvirtino Gynybos štabo viršininkas.
Anot jo, pirmieji įspėjimai gyventojams išsiųsti 6.45 val., bet jis antrino premjerui, jog buvo veikiama pagal nustatytą perspėjimų skelbimo algoritmą.
Mums reikėjo nusistatyti, ar tai yra potencialiai pavojingas objektas, ar tai yra paprasčiausias mažosios aviacijos orlaivis.
„Kadangi objektas judėjo iš Šengeno valstybės, mums draugiškos šalies, ne iš Baltarusijos ar Rusijos teritorijos, tai algoritmas buvo kitoks.
Mums reikėjo nusistatyti, ar tai yra potencialiai pavojingas objektas, ar tai yra paprasčiausias mažosios aviacijos orlaivis, kuris skrenda be skrydžio plano, nepalaikydamas ryšio su dispečeriais. O tokių dalykų tikrai yra nemažai. Tad prieš priimant vieną ar kitą galbūt labai svarbų sprendimą taikinio naikinimui jo neatpažinus vizualiai pasekmės gali būti labai skaudžios“, – paaiškino G.Premeneckas, pridūręs, jog ne kartą yra fiksuota atvejų, kai ultralengvieji orlaiviai skraidė draudžiamose zonose.
G.Premeneckas patvirtino, kad sprendimą įspėti gyventojus nulėmė pačių gyventojų pranešimai, patikrinti su kitais duomenimis.
„Visa visuma šitų pranešimų, mūsų radarų duomenys, konsultacijos su oro erdvės stebėjimo tarnybomis NATO Vokietijoje, privedė prie sprendimo pakelti Baltijos oro gynybos naikintuvus.
Panašiai nuo to momento, kai jie pakilo, buvo išsiųstas geltonas oro atakos įspėjimo signalas. Sprendimas pakelti duotas 6.40 val.“, – patikslino Gynybos štabo viršininkas.
Savo ruožtu R.Kaunas sako, kad algoritmai dar bus analizuojami: „kalbėsime dėl sustiprintos reakcijos ir dėl iš Šengeno erdvės atskrendančių objektų“.
Ministras išreiškė viltį, jog iki 2027-ųjų pabaigos Lietuva galės turėti „bent jau dalinę vientisą sistemą“ oro gynybos srityje, įskaitant objektų aptikimą.
Su „Starlink“ susijusį padegimą vertina kaip sabotažą
Sekmadienio naktį įvyko ir dar vienas incidentas – M.Sinkevičius pranešė, jog Lietuvoje bandyta padegti įmonę, kurioje saugoma „Starlink“ ryšio įranga.
Pasak M.Sinkevičiaus, gaisrą bandyta sukelti Molotovo kokteiliais, jį pastebėjo sargas.
Gaisrą laiku pastebėjo sargas ir ėmėsi veiksmų gesinant gaisro židinius. Antenos neužsidegė, nežymiai apdegė valdymo blokas
„Gaisrą laiku pastebėjo sargas ir ėmėsi veiksmų gesinant gaisro židinius. (...) Antenos neužsidegė, nežymiai apdegė valdymo blokas, atvykus PAGD profesionalams, pagalbos nebereikėjo“, – sakė ministras pirmininkas.
M.Sinkevičius patvirtino, kad įvykis fiksuotas įmonės „Delska“ duomenų centro teritorijoje Vilniuje.
Pasak jo, įtariamieji kol kas nėra nustatyti, tačiau kriminalinė policija vykdo intensyvią paiešką.
„Traktuojame, kad tai yra sabotažas ir ieškome šį nusikaltimą atlikusių asmenų“, – pabrėžė premjeras.
Pasak jo, „Delska“ buvo įspėta iš anksto dėl galimų provokacijų – su įmonės atstovais apie tai kalbėta penktadienį. Premjeras tvirtino, kad „Delska“ nebuvo vienintelė – perspėtos ir kitos strateginės įmonės, taip pat ir teikiančios paramą Ukrainai.
„Tiesiog sutapo, kad savaitės gale pakalbėjus incidentas įvyko sekmadienį (...). Mūsų žvalgyba darė darbą perspėdama ir darė tą su daugeliu juridiniu ir fizinių subjektų, išankstine informacija apie sabotažą nedisponavome“, – pripažino jis.
M.Sinkevičius paaiškino, kad konkrečiai ši įmonė perspėta atsižvelgiant ir į panašų incidentą Bulgarijoje.
Jis taip pat tvirtino, kad strateginės infrastruktūros objektuose po šio incidento jau nuo pirmadienio bus padidintas budrumo lygis.
„Traktuojame, kad tai yra sabotažas ir ieškoma šį nusikaltimą atlikusių asmenų. Šiame kontekste buvo sutarta, kad valstybinės reikšmės kritinę infrastruktūrą valdančiuose objektuose, kurių turime per 15, bus sustiprintas budrumo lygis, atsižvelgiant į situaciją“, – po sakė M.Sinkevičius.
Jis patikslino, kad šiems objektams saugoti bus skiriama daugiau pajėgų ir „didesnis dėmesys“.
