D.Grybauskaitė sveikino daugumą naujojo įstatymo nuostatų, bet pareiškė matanti galimų prieštaravimų Konstitucijai dviejuose dokumento straipsniuose. Vienu iš jų numatoma, kad du pasus galėtų turėti tie po nepriklausomybės atkūrimo iš Lietuvos išvykę tautiečiai, kurie gavo kitos Europos Sąjungos ar NATO šalies pilietybę. Prezidentės vertinimu, tokia nuostata prieštarauja Konstitucijos straipsniui, kur nurodoma, kad Lietuvos piliečiui dar viena pilietybė gali būti suteikiama tik pavieniais atvejais. Be to, vienose šalyse gyvenančių lietuvių išskyrimas iš kitų pažeidžia lygiateisiškumo principą.
Taip pat D.Grybauskaitei sukėlė abejonių įstatymo nuostata, kad Lietuvos pilietybė išimties tvarka galėtų būti suteikta, „kai tai sietina su Lietuvos vardo garsinimu mokslo, ekonomikos, kultūros, meno ir sporto srityse, jai atstovaujant šiuo metu ar ateityje“.
Didžiausios Seime Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vardu kalbėdamas Paulius Saudargas ketvirtadienį sakė, kad frakcija pasisako už prezidentės veto atmetimą.
„Lietuva nesibaigia nei su šito Seimo sienomis, nei su Lietuvos valstybės sienomis. Lietuva yra gerokai daugiau“, – tvirtino parlamentaras. Anot jo, nauja Pilietybės įstatymas redakcija keliavo per daugelį institucijų, buvo tartasi su pasaulio lietuviais ir visur bus pasiektas kompromisas. Todėl P.Saudargas ragino nesiblaškyti. Tiesa, frakcijos nariai Arvydas Anušauskas ir Vida Marija Čigrejienė prasitarė balsuosiantys už prezidentės veto.
Lietuva nesibaigia nei su šito Seimo sienomis, nei su Lietuvos valstybės sienomis. Lietuva yra gerokai daugiau, – tvirtino P.Saudargas.Socialdemokratas Justinas Karonsas kalbėjo apie teisinius Pilietybės įstatymo epopėjos aspektus. Jis priminė, kad Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras yra žadėjęs, jog priėmus naują Pilietybės įstatymą, praplečiantį norinčių turėti dvigubą pilietybę gretas, Seimas kreipsis į Konstitucinį Teismą (KT), kad šis išaiškintų, ar įstatymo nuostatos neprieštarauja Konstitucijai.
„Vadinasi, Seimas, įtardamas, kad įstatymas kertasi su Konstitucija, vis tiek priima jį ir iš karto kreipiasi paaiškinimo“, – sakė J.Karosas. Jo nuomone, dvigubos pilietybės problemą galima išspręsti tik keičiant Konstituciją per referendumą.
Krikščionių partijos frakcijos narys Mantas Varaška tvirtino, kad ir kokį sprendimą Seimas priimtų, vis tiek teks kreiptis į KT, mat net išbraukus D.Grybauskaitės vetuotas nuostatas dvigubos pilietybės galimybės išplečiamos, todėl gali prieštarauti Konstitucijai. Todėl M.Varaška siūlė atmesti veto tam, kad KT galėtų pasisakyti dėl daugiau ginčytinų nuostatų. Tuomet Seimas, gavęs išvadą ir vėl svarstydamas Pilietybės įstatymą, galėtų remtis aiškesniais argumentais.
(Papildyta 12.55 val.) Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) atstovė Lietuvoje Vida Bandis po balsavimo tvirtino, jog toks sprendimas nuvils pasaulio lietuvius. Esą jis paskatins nutraukti ryšius su tėvyne.
„Labai apgailestaujame, nes labai didelė dalis, kurie išvyko po 1990 metų, yra įgiję kitos valstybės pilietybę, neteks Lietuvos pilietybės. Tai yra labai daugelis žmonių. Jie turėjo pilietybę, jie yra gimę čia, Lietuvoje“, – kalbėjo V.Bandis
Anot jos, neturint Lietuvos pilietybės lietuviams yra „sunkiau atvažiavus į Lietuvą“: „Jei norima čia sugrįžti be pilietybės, reikia gauti visokius leidimus, negali paprastai įsteigti savo verslo, nes yra traktuojamas, kaip užsienietis.“
V.Bandis spėjo, jog palaikydami prezidentės veto kai kurie politikai išsigando, kad naujai atsiradę rinkėjai balsuotų ne už juos.
