Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Po Rolando Pakso pirmojo atsistatydinimo ir „Wiliams“ dramos – jau 15 metų

Rolandas Paksas
Kęstučio Vanago/BFL nuotr. / Rolandas Paksas
Šaltinis: 15min
0
A A

1999 metų spalio 18-ąją tuometis konservatorių premjeras Rolandas Paksas paskelbė nepasirašysiąs sutarčių dėl „Mažeikių naftos“ perleidimo JAV korporacijai „Williams“, o spalio 27-ąją jis po dramatiškos kalbos atsistatydino iš savo posto. Po keleto metų jis iš ministro pirmininko posto atsistatydino dar kartą, o 2004 metų balandį po apkaltos neteko prezidento pareigų.

Politologai ir ekonomistai skirtingai vertina sandorį su „Williams“, tačiau sutinka, kad gerai apgalvotos politinės dramos ir kankinio vaidmuo nuo 1999 m. tapo neatsiejama R.Pakso įvaizdžio dalimi.

VIDEO: 1999 10 27 Lietuvos ministro pirmininko Rolando Pakso atsistatydinimo kalba

Uždirbo vėliau

Jeigu 1999 m. buvo kalbama, kad įmonė yra visai bevertė ir kai kas siūlė dalį akcijų už 1 litą parduoti Rusijos „Lukoil“, tai po kelerių metų Lietuva uždirbo kelis milijardus litų, – teigė A.Kubilius.

R.Paksą ministro pirmininko poste 1999 m. pakeitęs  Andrius Kubilius 15min.lt teigė, kad „Mažeikių naftos“ pardavimą vertina  kaip teigiamą pavyzdį.

„Valstybė perleido dalį akcijų amerikiečiams kitas pasilikdama sau. Buvo daug puolimo ir propagandos, bet to pardavimo rezultatas buvo tai, kad valstybė, pasilikusi 40 proc. akcijų, jų vertę sugebėjo gerokai užauginti.

Jeigu 1999 m. buvo kalbama, kad įmonė yra visai bevertė ir kai kas siūlė dalį akcijų už 1 litą parduoti Rusijos „Lukoil“, tai po kelerių metų Lietuva, parduodama savo bendrovės dalį iš pradžių „Yukos“, o vėliau „PK Orlen“, uždirbo kelis milijardus litų. Verslo prasme Lietuva pasielgė išmintingai“, – teigė dabartinis opozicijos lyderis.

15min.lt/Juliaus Kalinsko nuotr./Andrius Kubilius
15min.lt/Juliaus Kalinsko nuotr./Andrius Kubilius

Pasak jo, sandoris buvo įvykdytas remiantis ne tik ekonominiais, bet ir geopolitiniais motyvais – norint užkirsti kelią Rusijos koncerno „LUKoil“ atėjimui: „Tikrai nenorėjome dar vienos stambios Rusijos energetikos kompanijos Lietuvoje. Puikiai žinojome, kad Rusija visas tokias bendroves ir bendrai energetikos politiką traktuoja kaip svarbiausią užsienio politikos instrumentą.

„Mažeikių naftos“ pardavimo metu sprendėme ne tik ekonominius, bet ir geopolitinius reikalus. Ir jie išsisprendė visai neblogai. Net ir vėlesnis „Yukos“ atėjimas mūsų taip negąsdino, nes matėme, kad ji veikia kaip normali, vakarietiška įmonė, nors ir rusiško prigimties.“

Akcijas padovanojo

Gamyklą buvo norėta parduoti Vakarų įmonei, tačiau kyla klausimas – kodėl būtinai bendrovei „Williams“. Buvo galima skelbti konkursą. Žinau, kad domėjosi ir Vokietijos įmonės, tačiau tai nebuvo padaryta, – teigė R.Rudzkis.

Ekonomistas Rimantas Rudzkis šį sandorį vertino ne taip optimistiškai. Jis 15min.lt teigė, kad už įmonę buvo gauta gerokai mažesnė kaina, nei buvo galima gauti po viešo aukciono. „Sandorį vertinu blogai.

Gamykla buvo beveik atiduota. Kitas klausimas, kaip reikėjo elgtis R.Paksui būnant premjeru. Šiuos klausimus buvo galima spręsti gerokai anksčiau, o ne paskutiniu momentu atsistatydinti“, – teigė jis.

Paklaustas apie Rusijos faktorių parduodant naftos perdirbimo gamyklą, R.Rudzkis teigė, kad buvo galima rasti kitų alternatyvų bendrovei „LUKoil“: „Gamyklą buvo norėta parduoti Vakarų įmonei, tačiau kyla klausimas – kodėl būtinai bendrovei „Williams“. Buvo galima skelbti konkursą. Žinau, kad domėjosi ir Vokietijos įmonės, tačiau tai nebuvo padaryta.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Rimantas Rudzkis
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Rimantas Rudzkis

Manau, kad su džiaugsmu būtų atėję ir Lenkijos verslininkai, nes jiems „LUKoil“ buvo ir yra konkurentas. Juk vėliau „PK Orlen“ mūsų naftos perdirbimo gamyklą nupirko už didelę kainą. Buvo galima ir neįsileisti kapitalo iš Rytų, ir rasti geresnį ekonominį sprendimą. Kai prisirišama prie vienos įmonės, derybinė pozicija yra silpna.“

R.Pakso žvaigždžių valanda

1999 m. buvo esminiai R.Pakso politinėje karjeroje. Iki tol jis buvo verslininkas, kuris tapo Vilniaus meru ir gana netikėtai buvo paskirtas premjeru. Kiek buvo premjerų, kurių pavardžių mes nelabai prisimename?, – svarstė V.Dumbliauskas.

Mykolo Romerio universiteto docentas, politologas Vytautas Dumbliauskas 15min.lt teigė, kad 1999 m. buvo esminiai R.Pakso politinėje karjeroje.

„Iki tol jis buvo verslininkas, kuris tapo Vilniaus meru ir netikėtai buvo paskirtas premjeru. Kiek buvo premjerų, kurių pavardžių mes nelabai prisimename? R.Pakso dramatiškas pareiškimas, kad jis negali pasirašyti pardavimo sutarties, sukūrė jį kaip savarankišką politikos veikėją“, – dėstė politologas.

Pasak jo, prie R.Pakso iškilimo labai prisidėjo konservatoriai: „Galima sakyti, kad jie jį ir atrado. R.Paksas buvo konservatorių deleguotas meras Vilniuje, premjeras vyriausybėje. Po skandalingosios kalbos R.Paksas sulaukė didžiulio visuomenės dėmesio. Jis paliko konservatorius ir nuėjo pas liberalus, kuriems padėjo tapti parlamentine partija. Iki tol tai buvo daugiau diskusijų klubas, kuriam į Seimą patekti šansų buvo nedaug.“

Tuo pat metu V.Dumbliauskas sakė, kad R.Paksas yra asmenybė be aiškaus politinio profilio: „Jam svarbiausia yra valdžia ir galia spręsti. Jis labiau pragmatikas. Dabar būtų net sunku pasakyti, kokia šiuo metu yra partijos „Tvarka ir teisingumas“ ideologija. Jų tikslas – protesto balsai.“

Kankinio vaidmuo

Politologas pažymėjo, kad tas 1999 m. R.Pakso atsistatydinimas buvo labai gerai apskaičiuotas. 2001 m. jis antrą kartą atsistatydino iš premjero posto. 2004 m. R.Paksas po apkaltos neteko prezidento pareigų.

Vytautas Dumbliauskas
Vytautas Dumbliauskas

„Kankinio aureolė jį lydės iki pat mirties, nebent jis kandidatuotų prezidento rinkimuose dar kartą ir pralaimėtų. Kitas klausimas, ar jis kandidatuoti nori pats. Dabar jam labai gerai – antra kadencija Europos Parlamente, geri pinigai, beveik jokios atsakomybės.

R.Paksas yra praeities žmogus. Jaunesnei kartai jis mažai ką sako. Tuo metu jis sugebėjo „papirkti“ publiką, tačiau dabar ryškėja naujų lyderių. Dabar jį net nuosavoje partijoje reitingais lenkia Valentinas Mazuronis“, – kelią nuo 1999 m. atsistatydinimo iki šių dienų apibrėžė V.Dumbliauskas.

Paklaustas, kaip vertina „Mažeikių naftos“ pardavimą JAV bendrovei, politologas teigė, kad tai buvo jaunos valstybės saugumo paieškos: „Jį galėjo garantuoti JAV. Tai galima būtų vertinti teigiamai, tačiau pats procesas nebuvo labai gražus.“

Susirinko protesto balsus

1999 m. parduodant „Mažeikių naftą“ buvo sprendžiami svarbūs geopolitiniai klausimai. Buvo kalbama net apie narystės NATO bilietą, – teigė L.Kasčiūnas.

Politologas Laurynas Kasčiūnas 15min.lt teigė, kad 1999 m. atsistatydinęs R.Paksas stengėsi pasirodyti nesisteminiu politiku ir taikėsi į partijomis nusivylusį elektoratą: „Jis bando imtis krikščioniškų vertybių gynėjo vaidmens, tačiau jo rinkėjų branduolys vis dar supranta jį kaip politinės sistemos auką.“

Buvęs buvusios Seimo pirmininkės Irenos Degutienės patarėjas sutiko, kad konservatoriai labai prisidėjo prie R.Pakso politinės karjeros.

Pasak jo, ir dabar „Tvarkos ir teisingumo“ programa – krikščioniškų vertybių atstovavimas, tradicijų kūrimas – yra labai panaši į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TSLKD) partijos programą.

Laurynas Kasčiūnas
Laurynas Kasčiūnas (dešinėje)

„Vis dėlto skirtingai nei TS-LKD, „Tvarka ir teisingumas“ tas vertybes gina labai manipuliatyviai. Pavyzdžiui, garsiai šaukia apie valstybingumo idėją, bet sudarinėja koaliciją su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Ruų aljanso sąjunga. R.Paksui tai ne problema“, – teigė L.Kasčiūnas.

Partija ištikima R.Pakso reikalui

Per skalūnų dujų istoriją, kai aplinkos ministras V.Mazuronis pritarė „Chevron“ atėjimui, R.Paksas važinėjo po bendruomenes ir šiam procesui trukdė.

Politologas pabrėžė, kad 1999 m. buvo sprendžiami svarbūs geopolitiniai klausimai. Buvo kalbama net apie narystės NATO bilietą. Pasak jo, atsistatydinimas ir tolimesnė R.Pakso politinė karjera parodė, kad jam Lietuvos energetinis saugumas nei tada, nei vėliau nebuvo prioritetas.

„Mes tai matėme per skalūnų dujų paieškos žlugdymo istoriją, kai aplinkos ministras V.Mazuronis pritarė „Chevron“ atėjimui, o R.Paksas važinėjo po kaimo bendruomenes ir šiam procesui trukdė“, – teigė L.Kasčiūnas.

Pasak jo, nors R.Paksas šiuo metu tvirtai savo rankose laiko partijos vadžias, joje yra ir tokių politikų kaip Valentinas bei Andrius Mazuroniai, kurie savo pasisakymais NATO ir Lietuvos gynybos kontekste parodė turintys kitokį požiūrį.

BFL/Sauliaus Žiūros nuotr./Partijos „Tvarka ir Teisingumas
BFL/Sauliaus Žiūros nuotr./Partijos „Tvarka ir Teisingumas“ pirmininkas Rolandas Paksas ir jo pavaduotojas Valentinas Mazuronis.

„Pati partija sukurta ant lojalumo R.Paksui pamato. Ten labai svarbūs kai kurie skyriai – pavyzdžiui, Pagėgių ar Šilalės. V.Mazuronio populiarumas gali augti, tačiau R.Paksas su tais skyriais turi kur kas glaudesnį ryšį, todėl jam, kaip partijos pirmininkui, grėsmės nekyla“, – sakė L.Kasčiūnas.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min