Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Prieš rinkimus politikai pasitaškė milijonais – audito išvadomis susidomėjo ir STT

Seimas pirmą kartą svarsto kitų metų biudžetą
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Seimas pirmą kartą svarsto kitų metų biudžetą
Šaltinis: 15min
6
A A

Spalio pradžioje Valstybės kontrolė (VK) pristatė ataskaitas, kuriose aiškiai parodyta, kaip lengvabūdiškai ilgą laiką leistos milžiniškos valstybės lėšos. Be aiškių kriterijų ir tinkamai neatsiskaitant išleisti milijardai eurų. Audito rezultatai sulaukė ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) dėmesio.

15min atidžiau pažvelgė į Valstybės investicijų programą (VIP), kuriai kiekvienais metais skiriama daugiau nei dešimtadalis valstybės biudžeto, o šiuo metu pradėtų projektų vertė netoli 10 milijardų eurų.

Politikų piniginės

Paprastam piliečiui suprasti, kas yra VIP, nėra paprasta. Juolab kad jos suvokimas keitėsi ir valdininkų bei politikų galvose. VIP atsirado netrukus po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Tokia programa buvo reikalinga kaip gairės, kur link judės valstybė, į kokias sritis investuos pinigus ir kokius prioritetus nusistatys ateičiai.

Šiuo metu Lietuva visa tai planuoja programiniame biudžete, todėl VIP savo pirminę prasmę prarado, tačiau ji sėkmingai egzistuoja ir pučiasi toliau. Dabar tai tiesiog didelė ir stora piniginė, iš kurios valstybė ir toliau gali finansuoti svarbiausius projektus. Teoriškai. O praktiškai į ją savo rankas gali kišti įtakingi Seimo nariai ir partijų funkcionieriai.

Kai per rinkimus girdime, kad kandidatas į Seimo narius žada „pramušti“ finansavimą naujai arenai mieste ar rekonstruoti kokį nors pastatą, jis, greičiausiai, tikisi tai padaryti iš VIP lėšų.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Bronius Bradauskas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Bronius Bradauskas

Čia beveik vadovėlinis socialdemokrato Broniaus Bradausko pavyzdys. Politikas pažadėjo savo rinkėjams Kaišiadoryse pastatyti turgų. Kaip tai padaryti? Tiesiog nueiti pas partijos kolegą ūkio ministrą Evaldą Gustą ir gražiai paprašyti, kad šis turgaus paviljoną įtrauktų į VIP ir skirtų jam 232 tūkst. eurų.

Ministerijos turėtų atidžiai vertinti Seimo narių siūlymus ir juos reitinguoti suteikdamos naudingumo balus, bet VK ataskaita rodo, kad taip dažnai nevyksta, o jei balai ir suteikiami, tai neretai į juos net neatsižvelgiama.

Piktnaudžiavimai ministerijose

VK ataskaitoje nurodoma, kad šešiose ministerijose investicinių projektų atranka abejotina. Auditoriai nustatė pažeidimus Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo, Teisingumo, Žemės ūkio, Aplinkos ir Kultūros ministerijose.

Antai, 2015 m. 9 investiciniai projektai, kuriems skirta 0 balų, ir 2, kuriems skirtų balų suma nenurodyta, į VIP įtraukti, nors 42 projektai, surinkę daugiau balų, į ją nepateko.

Pavyzdžiui, daugiau nei 6 milijonai eurų skirti Visuomenės sveikatos centrų plėtros programai, nors projektas surinko 0 naudingumo balų. Tuo pat metu lėšų neskirta Respublikinės Kauno ligoninės avarinio pastato kapitaliniam remontui, nors projektas surinko net 14 balų ir jam reikėjo tris kartus mažesnės sumos.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Stovėjimas prie Respublikinės Kauno ligoninės
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Respublikinė Kauno ligoninė

Tais pat metais Biržų rajono savivaldybės poliklinikos infrastruktūros modernizavimui skirta 1,2 mln. eurų, nors projektas balais iš viso nevertintas. Tuo tarpu Sveikatos priežiūros netolygumų mažinimo projektas Kupiškio ligoninėje negavo nieko, nors surinko 13 balų ir jam reikėjo 350 tūkst. eurų.

Kodėl žymiai geriau įvertinti ir valstybei naudingesni projektai lieka be finansavimo, o gerokai didesnės sumos skiriamos 0 balų įvertintiems projektams, tiksliai negali atsakyti net ir pačios ministerijos.

„Sveikatos priežiūros įstaigų ir savivaldybių kasmet pateikiamas investicinių lėšų poreikis sveikatos apsaugos srities investicijų projektams finansuoti gerokai viršija sveikatos apsaugos srities kapitalo investicijoms nustatomus maksimalius asignavimų limitus, todėl finansuoti visus investicijų projektus pagal pateiktą poreikį nėra finansinių galimybių.

Sveikatos apsaugos ministro įsakymu yra nustatyta, kad atrenkant investicijų projektus yra ribojamas vienos sveikatos priežiūros įstaigos siūlomų finansuoti projektų skaičius, atsižvelgiant į įstaigų lygmenį ir teikiamų sveikatos priežiūros įstaigų sudėtingumą, tačiau kai kurios sveikatos priežiūros įstaigos ir savivaldybės, teikdamos investicinių lėšų poreikį, pateikia po kelis ar net keliolika vienos įstaigos siūlomų finansuoti investicijų projektų.

Atrenkant investicijų projektus prioritetas visada yra teikiamas tęstiniams investicijų projektams. Deja, yra atvejų, kai naujas projektas surenka daugiau balų nei tęstinis, nors finansuoti tokį projektą netikslinga, todėl Komisija, svarstydama pateiktus investicijų projektus ir surinktus balus, vertina ne tik surinktų balų skaičių, bet taip pat ir projekto tęstinumą, aktualumą, įstaigoje teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas ir jų poreikį bei perspektyvas“, – nurodoma Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) 15min pateiktame atsakyme.

Rinkimų metai

SAM atstovės teiginiai, kad visada teikiamas prioritetas jau pradėtiems projektams, kelia rimtų abejonių pažiūrėjus į skaičius. Ir tai ne tik vienos ministerijos problema.

2015 m. VIP buvo 2245 investiciniai projektai, kuriems pernai skirta 1,4 mlrd. eurų. 2015 metais sustabdyti 80 projektų, kuriems jau buvo skirta 226 mln. eurų. Tuo pat metu pradėti net 393 nauji investiciniai projektai, kuriems skirta 150 mln. eurų.

Tokie faktai lengvai paneigia teiginius, kad ministerijoms labai rūpi projektų tęstinumas. Atvirkščiai, jie puikiai parodo, kaip artėjant rinkimams politikai bando trūks plyš „išsimušti“ finansavimą savo rinkėjams pamaloninti, net jei tai reiškia, kad dalis jau pradėtų projektų, į kuriuos investuoti šimtai milijonų eurų, bus nutraukti. Tai itin akivaizdu pažvelgus į šių metų skaičius.

Fotolia nuotr./Taupyklė
Fotolia nuotr./Taupyklė

2016 m. pradėti 235 nauji projektai, kuriems planuota skirti tris kartus daugiau lėšų, nei naujiems projektams skirta pernai – net 567,4 mln. eurų. Tai 47 proc. visų 2016 m. planuotų skirti lėšų.

Paprastai tariant, nueinantis Seimas suskubo pradėti kuo daugiau naujų projektų, daug negalvodamas, iš ko juos teks finansuoti ateityje ir kas bus su kitais, jau pradėtais projektais, kuriems lėšų pritrūko.

Būtent taip Lietuvoje iškilo daugiau nei šimtas daugiafunkcinių arenų, kai kiekvieno rajono politikų garbės reikalu tapo tokią pasistatyti, nesukant galvos, kaip pastatus teks išlaikyti ir kiek tai kainuos ateityje. VK nurodo, kad kai kurie daugiafunkciniai centrai kyla vos keli kilometrai vienas nuo kito.

Rekordininkė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

VK ataskaitoje išsiskiria Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), kuri šiais metais nutraukė daugiausia jau pradėtų investicinių projektų – 16. Tuo pat metu ji rado lėšų 25 naujiems.

„Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje atrankos komisija penkiems socialinių paslaugų investicijų projektams skyrė 0 balų, nors jie atitiko patvirtintus atrankos kriterijus. Jeigu projektams būtų skirta balų laikantis nustatytų kriterijų, jie būtų surinkę nuo 20 iki 40 balų ir būtų buvę įtraukti į Valstybės investicijų programą“, – rašoma audito išvadose.

Ir vėl nepasisekė Kupiškiui, kurio socialinės globos namų nebaigto statyti pastato rekonstravimui pinigų neskirta, nors toks vertinimas sukėlė VK abejonių. Kaip ir sprendimas skirti 0 balų Jurdaičių socialinės globos namų remontui, specialiųjų socialinės globos namų „Tremtinių namai“ pastatų rekonstrukcijai ir kitiems projektams.

SADM 15min pateiktuose paaiškinimuose nurodoma, kad buvo vertinamas investicinių projektų pasiūlymų atitikimas atrankos kriterijams, prioritetams ir jų aktualumas bei tolesnis projektų įgyvendinimo tikslingumas bei ekonomiškumas.

„Iš tęstinių projektų sąrašo išbraukti tie projektai, kurie jau buvo pabaigti kitomis lėšomis, nefinansuoti daugiau kaip 3 metus, pvz., prieš 5 metus atlikti tik projektavimo darbai ir patys projektai nepradėti, per tą laikotarpį atlikti tik tie darbai, kurie reikalingi siekiant pašalinti kritinę ar avarinę pastatų būklę, projektai sumažinti ir pabaigti.

Pradėti nauji projektai dėl jų aktualumo ir dažnai dėl būtinybės šalinti kritinę ar avarinę būklę, ar pripažinus, kad socialinių paslaugų (socialinės globos) patalpos neatitinka higienos reikalavimų ir licencijuojamos veiklos sąlygų“, – nurodoma ministerijos atsakymuose.

Aiškinsis ir STT

Valstybės kontrolės audito departamento direktorė Sigita Rojutė 15min teigė, kad projektų atranka, kai į VIP patenka projektai, kurie neatitinka ministerijų nustatytų vertinimo kriterijų arba įtraukiami net tada, kai nesiekia pačių ministerijų nusistatyto minimalaus balo, kelia abejonių.

„Ar tikrai mes, valstybė, naudojame mokesčių mokėtojų pinigus tikslingai ir efektyviai. Apie VIP projektų atranką, kokią mes matėme audito metu, pradedame kalbėti su STT – valstybės interesų labui praverstų kritiška akis korupcijos pasireiškimo tikimybei tokioje atrankoje įvertinti“, – teigė pašnekovė.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Sigita Rojutė
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Sigita Rojutė

Pasak jos, auditų metu nustatyti faktai rodo, kad atsiskaitymo už rezultatus trūksta: „Mūsų nuomone, didelė rizika, kad dabartiniai teisės aktai leidžia, jog į VIP gali būti įtraukiami investicijų projektai pagal Vyriausybės, Finansų ministerijos ar Seimo narių siūlymus, nevykdant įprastos investicijų projektų atrankos.

Tikimės, kad įgyvendinus su Vyriausybės kanceliarija ir Finansų ministerija sutartas valstybinių auditorių rekomendacijas bus iš esmės peržiūrėta investicinių projektų atranka.“

S.Rojutė teigė, kad valstybė turi žinoti, kokie jos investavimo prioritetai, kokių tikslų yra siekiama ir, svarbiausia, turi aiškiai būti matoma, ar jie pasiekti ir kokia kaina.

„Atlikus ši auditą sutarėme su Vyriausybės kanceliarija kartu su Finansų ministerija, kad situaciją reikia keisti iš esmės – šios institucijos įsipareigojo sukurti investicijų planavimo ir atsiskaitymo modelį.

Mes tikimės, kad naujasis modelis, be kita ko, išspręs ir audito metu nustatytus problemas: pateikiamos informacijos ir rengiamų dokumentų dubliavimą; trūkumus dėl projektų atrankos, atkreipiant dėmesį ir į tinkamų sąnaudų ir naudos (kaštų) analizių rengimą; nepakankamą atsiskaitymą už investicijų rezultatus ir jų poveikį veiklos sričiai; galimas rizikas dėl nesančios įgyvendintų projektų stebėsenos; trūkumus, kai investicijų poreikis, būtinumas ir galima nauda šalies mastu neanalizuojama“, – teigė auditorė.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min