„Aš negaliu net gėlės žiedo ant kapo jai atnešt, nei žvakės uždegt per Vėlines“, – rauda moteris. Motinos dienai lazdijietė ant dukros Letos Bacevičienės kapo Lazdijuose atnešė žydinčių begonijų vazonėlį.
„Po poros valandų pažįstama moteris skambina, kad mano žentas ant kapų, o mano gėlės – šiukšlių konteineryje anapus kapinių tvoros“, – nuoskaudos neslėpė A.Šliaužienė.
Moteris kreipėsi pagalbos į policiją. Ji parašė pareiškimą dėl buvusio žento, kauniečio Kastyčio Bacevičiaus elgesio.
„Ar aš, motina, turiu teisę ant dukros kapo atnešt gėlės žiedą ar uždegt žvakutę? Jis pasakė, kad nedrįsčiau, nes neva tai netinka prie kapo paminklo dizaino“, – verkia prieš porą metų palaidojusi nuo vėžio mirusią 45-erių dukrą lazdijietė.
Ar aš, motina, turiu teisę ant dukros kapo atnešt gėlės žiedą ar uždegt žvakutę? Jis pasakė, kad nedrįsčiau, nes neva tai netinka prie kapo paminklo dizaino
„Mano žmonos kapas – ne tortas ir ne rūtų darželis, kad ten nešti ir kloti, kas papuolė. Kapavietė sutvarkyta, uždėta paminklinė plokštė – jokiems nuvytusiems vainikams ten ne vieta. Aš ne tam mokėjau didelius pinigus, kad kažkas niokotų paminklinį akmenį. Ten juk autorinis darbas! Kita vertus, turiu jums priminti, kad tai yra mano šeimos kapavietė, juridiškai aš ją tvarkau ir už ją atsakingas. Ar jūs į savo kambarį įsileistumėte kokius pašalinius, kurie jums baldus perstumdytų pagal jų skonį? Čia šeimos kapavietė, ko nori kažkokia motina?“ – žurnalistę telefonu auklėjo iš Lazdijų kilęs Kastytis, buvusios ilgametės vietos gimnazijos pedagogės sūnus.
Grasina perlaidoti kitur
Velionė Leta ir Kastytis kartu lankė tą pačią mokyklą, buvo bendraklasiai. Nuo mokyklos suolo draugavusi pora po vestuvių apsigyveno Kaune. Pora santuokoje išgyveno 24 metus. Po klastingos ligos Leta Šliaužytė – Bacevičienė mirė 2012-ųjų kovo 11-ą dieną.
Laidotuvių išlaidomis ir rūpesčiais rūpinosi vyras. Velionės motina neslepia vėliau prisidėjusi ir anūkei perdavusi pinigų, 3500 litų, nes esą žentas už laidotuves pinigų imti nesutiko.
„Mes nesikišome, nei koks turi būti paminklas, nei kur laidoti. Jie buvo šeima, jis nusprendė – gerbiu vardan savo ukros atminimo. Aš tenoriu labia paprasto ir žmogiško – kad leistų man tinkamai pagerbt dukros atminimą, atnešt gėlę ar žvakę uždegt“, – sako A.Šliaužienė.
Ponia Aleksandra tikina nesigviešianti nei gultis po mirties šalia dukros į kapą, nei perdaryti kapavietės stilių. „Ar man į teismą reiks eit, kad gaučiau leidimą ant dukros kapo žvakę uždegt?“ – klausia.
Dar man šitaip gyvenimą gadins – išsikasiu ir persilaidosiu, o ji net nežinos, kur dukros kapas
„Mano bufete uošvė puodelių netvarkys. Paminklo architektūroje nenumatyta vietos jokioms gėlėms, tegul vazonais nedaužo brangaus paminklinio akmens. Ta moteris tiesiog trokšta dėmesio, todėl ir skundžiasi. Dar man šitaip gyvenimą gadins – išsikasiu ir persilaidosiu, o ji net nežinos, kur dukros kapas. Turiu tam visas įstatymines teises. Ir apskritai, atėjai prie kapo – tai poterius kalbėk, o ne daržus ravėk“, – piktinosi uošvės priekaištais Kastytis Bacevičius.
Tyrimo tikriausiai nepradės
Lazdijų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininkė Skirmantė Bartkuvienė patvirtino, kad gautas Aleksandros Šliaužienės skundas dėl to, kad buvęs žentas neleidžia lankyti dukros kapavietės ir niokoja jos atneštas gėles.
„Tiesą sakant, pirmą kartą komisariate susiduriame su tokia situacija. Įstatymiškai teisus yra atsakovas bacevičius, kapavietė yra jo žmonos. Tačiau, kita vertus, ar vardan velionės atminimo ir elementaraus žmogiškumo, nevertėtų nesipykti su artimaisiais? Juk jie vistiek yra tam tikra prasme šeimos nariai. Policija greičiausiai nepradės ikiteisminio tyrimo dėl Šliaužienės pareiškimo, nes neturime jokio teisinio pagrindo. Galiu tik patarti kreiptis į teismą, kad šis nustatytų kapavietės lankymo tvarką ir sąlygas, nes abejoju, ar gražiuoju šioje istorijoje pavyks rasti susitarimą“, – sakė pareigūnė.
