2026-07-29 14:55

Pokyčiai dėl migrantų apgręžimo sukėlė pyktį: kodėl jiems turime atiduoti savo duomenis?

Ignas Jačauskas
Aktualijų žurnalistas
Birželį įsigaliojus Europos Sąjungos (ES) Migracijos ir prieglobsčio paktui, Lietuvos sieną su Baltarusija saugantys pareigūnai jau sulaukė naujovių – nuo šiol jie, apgręždami migrantus, turi įteikti raštišką sprendimą, įpareigojantį juos grįžti ten, iš kur atvyko. Tačiau kai kurių pasieniečių nerimą ir netgi pykti kelia ne tai: dabar specialioje rašytinėje formoje tenka nurodyti duomenis, pagal kuriuos pareigūnas identifikuojamas. Kai kurie baiminasi, kad tuo gali pasinaudoti ir Minsko režimas.

Šio straipsnio įgarsinimo gali klausyti tik 15min prenumeratoriai

Prenumeruoti
Pasieniečiai apieško ką tik Musteikos kaime (Varėnos r.) sulaikytus migrantus
Pasieniečiai apieško Musteikos kaime (Varėnos r.) sulaikytus migrantus / Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.

ES Migracijos ir prieglobsčio paktas įsigaliojo birželio 12-ąją – tuometis vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius įspėjo, kad dėl to keisis kai kurios neteisėtų migrantų patikrinimo procedūros, tačiau principinė Lietuvos taikoma apgręžimų politika prie Baltarusijos sienos liks nepakitusi.

Jis sakė, kad labiausiai gali keistis procedūros, susijusios su antrine migracija per Latviją.

Tačiau jau nuo birželio vidurio naujus nurodymus gavo ir prie Baltarusijos sienos budintys pasieniečiai: nuo šiol jie turi užpildyti migrantų neįleidimo formą ir ją įteikti atvykėliams.

Joje turi būti nurodomi ir duomenys, kurie identifikuoja konkretų pareigūną, bei jo parašas.

Baiminasi, kad tuo pasinaudos Minsko režimas

15min sulaukė VSAT pareigūnų susirūpinimo, kad šie jautrūs duomenys gali atsidurti Minsko režimo rankose arba gali būti panaudoti provokacijoms prieš Lietuvą ar konkrečius pasieniečius.

„Nuo šiol turi įrašyti savo ženklelio numerį ir pasirašyti tą formą – įteikti migrantui vieną egzempliorių. Kitas lieka tavo padalinyje.

Bet čia yra niuansų: jeigu tai būtų, pavyzdžiui, Latvija ar Lenkija – viskas gerai.

Bet aš nenorėčiau, tarkim, skrisdamas lėktuvu iš kokios Turkijos „netyčia“ grįžti per Minską. Arba, pavyzdžiui, ras Baltarusijoje negyvą nelegalą su tavo lapu, ant kurio bus tavo ženklo numeris ir parašas“, – nuogąstavimais su15min pasidalino vienas pasienietis, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

15min nuotr./Migrantų apgręžimo forma
15min nuotr./Migrantų apgręžimo forma

Pasak jo, iki šiol neteisėtiems migrantams raštiški sprendimai nebuvo dalijami, kitokia tvarka galiojo tik, pavyzdžiui, politinio prieglobsčio besiprašantiems baltarusiams, jei šie ir kirsdavo sieną neleistinose vietose.

VSAT: įgyvendiname EK rekomendaciją

15min pasiteiravo pačios tarnybos, kaip keičiasi patikrinimų tvarka ir kaip bus užtikrinama, jog Lietuvos pareigūnų duomenimis nepasinaudotų Minsko režimas.

Pasak VSAT, nauja tvarka įvesta įgyvendinant dar 2024-ųjų Europos Komisijos (EK) sprendimą, t.y. Šengeno acquis taikymo Lietuvoje vertinimo ataskaitoje pateiktą rekomendaciją.

„Joje Lietuvai rekomenduota imtis priemonių, kad atsisakymo leisti atvykti į šalį atvejais būtų visapusiškai laikomasi negrąžinimo principo, būtų priimami individualūs sprendimai, užtikrinama galimybė juos apskųsti ir kad ši teisė būtų realiai prieinama praktikoje“, – nurodo tarnyba.

Pasak jos, taip pat rekomenduota užtikrinti, kad trečiųjų šalių piliečiai, prašantys tarptautinės apsaugos Lietuvoje, įskaitant pasienį, galėtų veiksmingai kreiptis dėl tarptautinės apsaugos.

VSAT nuotr./Sulaikyti migrantai
VSAT nuotr./Sulaikyti migrantai

VSAT teigimu, būtent šiai rekomendacijai įgyvendinti 2024-ųjų rudenį buvo sudaryta vidaus reikalų viceministro vadovaujama tarpinstitucinė darbo grupė, galiausiai taip pat rekomendavusi VSAT vadui užtikrinti užsieniečių teisę apskųsti sprendimą dėl grąžinimo į valstybę, iš kurios jie atvyko.

Tarnyba nurodo, jog atsižvelgdamas į šią rekomendaciją VSAT vadas Rustamas Liubajevas birželio 17-ąją pasirašė įsakymą, kuriuo patvirtino pavyzdinę formą Dėl užsieniečio įvertinimo atlikimo ir sprendimo dėl įpareigojimo grįžti į užsienio valstybę, iš kurios atvykta“.

„Šiuo įsakymu nustatyta, kad užsieniečiui, kuris neįleidžiamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, po individualaus pagalbos poreikių vertinimo turi būti įteikiamas Sprendimas dėl įpareigojimo grįžti į valstybę, iš kurios atvykta. Jame nurodomos neįleidimo priežastys, sprendimo apskundimo tvarka ir informacija apie humanitarinės pagalbos suteikimą“, – teigiama tarnybos atsakyme.

Teodoro Biliūno / BNS nuotr./Rustamas Liubajevas
Teodoro Biliūno / BNS nuotr./Rustamas Liubajevas

Pareigūnai išliks anonimais

Kodėl sprendime būtina nurodyti pareigūno asmens ženklo numerį? Tarnyba tvirtina, kad tik taip galima patvirtinti, jog sprendimą priėmė konkretus pareigūnas, tiesiogiai neatskleidžiant jo asmens duomenų.

Pasak VSAT, jeigu pareigūnas apskritai nenurodytų jokių identifikacinių duomenų, nuo šiol jo priimtas sprendimas galėtų būti ginčijamas dėl procedūrinių pažeidimų.

Pagal asmens ženklo numerį tik VSAT viduje galima nustatyti, kuris konkretus pareigūnas priėmė sprendimą.

„Kiekviename pareigūno, turinčio įgaliojimus nepavaldiems asmenims taikyti poveikio priemones, priimamame sprendime turi būti nurodytas bent pareigūno asmens ženklo numeris. Tai leidžia įsitikinti, kad konkretų sprendimą priėmė įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas.

Asmens ženklai naudojami būtent siekiant apsaugoti pareigūnų tapatybę nuo viešinimo. Pagal asmens ženklo numerį tik VSAT viduje galima nustatyti, kuris konkretus pareigūnas priėmė sprendimą“, – tikina tarnyba.

Roberto Riabovo / BNS nuotr./VSAT pareigūnas
Roberto Riabovo / BNS nuotr./VSAT pareigūnas

VSAT taip pat pabrėžia, kad pareigūno ženklelio numeris nėra laikomas asmens duomenimis pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR), kadangi nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neleidžia identifikuoti konkretaus asmens.

„Sprendime nurodomas tik pareigūno asmens ženklo numeris, o ne vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas ar kiti privatūs duomenys.

Toks sprendimas leidžia užtikrinti tinkamą pareigūno identifikavimą teisės aktų nustatyta tvarka, kartu išvengiant perteklinio asmens duomenų atskleidimo“, – pažymima tarnybos atsakyme.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą