Tvarios kaimynystės idėja – vis svarbesnė
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), administruojanti Daugiabučių namų atnaujinimo programą Lietuvoje, ir šiemet organizuoja jau tradicija tapusius „Metų renovacijos projekto“ rinkimus. Jų tikslas – išryškinti labiausiai įkvepiančius, apgalvotus ir pažangius daugiabučių renovacijos pavyzdžius.
Kaip pažymi APVA Pastatų modernizavimo departamento direktorė Gintarė Burbienė, šių metų dėmesio centre – ne tik fizinis pastatų atnaujinimas, bet ir platesnė transformacija: „Modernizuotas daugiabutis dažnai paskatina pokyčius visame kvartale: atsiranda daugiau tvarkos, saugumo, estetikos, o gyventojai ima aktyviau rūpintis savo aplinka. Todėl vienas iš rinkimų tikslų – visuomenei pateikti realius pavyzdžius, kaip tinkamai suplanuota ir įgyvendinta renovacija keičia žmonių kasdienybę. Mums svarbu ne tik įvertinti techninius sprendimus, bet ir įkvėpti gyventojus drąsiau apsispręsti atnaujinti savo senos statybos namą.“
Anksčiau išskirtiniai, šiandien – įprasti
Šių metų finalininkai atspindi naują renovacijos kokybės kartelę. Kaip sako G. Burbienė, šiandien jos metu pritaikomi sprendimai dar prieš kelerius metus buvo laikomi išskirtiniais: „Tarp ryškiausių tendencijų – energijos gamyba vietoje, kai ant pastato stogų įrengiamos saulės elektrinės, saulės kolektoriai vandeniui šildyti ar pasitelkiami kiti atsinaujinančios energijos šaltiniai, tokie kaip šilumos siurbliai. Taip pat matome, kad daugiau dėmesio skiriama ne vien namo fasadui, bet ir tikslingai gerinamas patalpų vidaus mikroklimatas bei diegiamos išmanios jo valdymo sistemos.“
Dar vienas reikšmingas aspektas – aktyvesnis gyventojų įsitraukimas. Pastaraisiais metais išryškėjo, kad gyventojai vertina ne tik renovacijos kainą, bet ir grąžą, kurią suvokia daug plačiau nei tik kaip finansinę naudą – mažesnes šildymo išlaidas, ne mažiau svarbus tampa komfortas, estetika, sveikesnis mikroklimatas, sumažėjusi avarijų tikimybė. Tokie pokyčiai sustiprina bendruomeniškumą ir skatina ilgalaikę atsakomybę už savo gyvenamąją aplinką.
Ką būtina įvertinti prieš balsuojant?
Pasak pašnekovės, renkant „Metų renovacijos projektą“ reikėtų atsižvelgti ne tik į skaičius: „Raginu atkreipti dėmesį į kelis pagrindinius kriterijus. Pirmiausia, svarbi ne tik pasiekta energinio naudingumo klasė, bet ir realus energijos sutaupymas bei tai, kokie išmanieji sprendiniai buvo įgyvendinti. Taip pat kviečiu įvertinti, kaip renovacija pakeitė būsto komfortą: ar pagerėjo vidaus mikroklimatas, ar gyventojai gavo daugiau galimybių reguliuoti šilumą, kaip buvo atnaujintos bendrosios erdvės, kokie priimti estetiniai sprendimai.“
Ne mažiau svarbi ir kiekvieno projekto įtaka aplinkai bei bendruomenei. Departamento direktorė akcentuoja, kad kiekvienas iš rinkimuose dalyvaujančių daugiabučių savaip nusipelnė šios nominacijos: „Vis dėlto, svarbu į kandidatus žvelgti kompleksiškai: ne atskirai vertinti estetinį vaizdą, skaičius, o tai, kokį bendrą pokytį atnešė šie veiksniai – geresnę gyvenimo kokybę, bendruomeniškumą, tvarumą, ilgalaikę vertę. Tokie visapusiški projektai tampa geraisiais pavyzdžiais, įkvepiančiais renovuotis ir kitus.“
Projektai, dalyvaujantys „Metų renovacijos projekto 2026“ rinkimuose, bus pristatyti specialiu straipsnių ciklu nuo kovo 30 dienos. Daugiau informacijos apie „Metų renovacijos projekto“ rinkimus, jų dalyvių istorijas bus galima rasti APVA Facebook paskyroje.
Lietuvos gyventojai kviečiami atidžiai susipažinti su kandidatais ir balsuoti atsakingai – vertinant ne tik išorę, bet ir pasikeitimus gyventojų kasdienybėje.
Didinama energetinė nepriklausomybė
G. Burbienė dalinasi, jog 2025 m. Lietuvoje buvo modernizuoti 359 daugiabučiai, kurių plotas siekia 614 tūkst. kv. m. Iš šių daugiabučių 35–iuose buvo įdiegtos inovatyvios technologijos ir atsinaujinantys energijos šaltiniai, tokie kaip saulės elektrinės, saulės kolektoriai vandeniui šildyti, oras-vanduo ir geoterminiai šilumos siurbliai. Beveik 13 tūkst. butų savininkų šiandien džiaugiasi gyvendami šiltesniuose ir komfortiškesniuose būstuose.
„Anksčiau tokį skaičių pasiekti užtrukdavo penkerius metus, o dabar jis generuojamas vos per metus. Šie namai po renovacijos ne tik taupo šilumą, bet ir patys gaminasi elektrą laiptinių apšvietimui, liftams ar elektromobilių įkrovimui. Taip vis labiau artėjame prie aukštesnio energetinės nepriklausomybės lygio“, – akcentuoja pašnekovė.
Išliko ankstesnių metų tendencija – pagal renovacijos tempus pirmauja didieji miestai. Didžiausias proveržis įvyko sostinėje, kuri tapo absoliučiu lyderiu – čia modernizuotas 51 daugiabutis (pernai – 28). Kaune – 30 namų, o Klaipėdoje – 29, panašiai kaip 2024 m. Iš mažesnių miestelių labai išsiskiria Jonava, kurioje modernizuoti net 26 namai.
Modernizuoti daugiabučiai tampa šiuolaikiški, estetiški ir saugesni, o CO₂ emisijos sumažėja šimtais tonų per metus. Tačiau svarbiausia – ilgalaikę renovacijos naudą pirmiausia pajunta patys gyventojai. Tad verta žengti pirmą žingsnį jau dabar.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
