Politikos analitikas Vytautas Keršanskas sako, kad sankcijos Rusijai Ukrainos atžvilgiu būtų paveikios, jos visų pirma turi būti nesimbolinės, kuo apsiribojo pirmieji du ES sankcijų paketai.
Pašnekovas tikina, kad situaciją komplikuoja ir tai, jog 28 skirtingos valstybės turi sutarti dėl vienos pozicijos, o šiandien, jo nuomone, didesnių sprendimų tikėtis nereiktų.
„Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pasakė, kad iš ES tikisi bent jau minimalių trečiojo sankcijų paketo nuostatų, kad būtų parodyta reakcija į Vladimiro Putino veiksmus“, – pridūrė politologas.
„Bus kalbama apie dar griežtesnį sankcijų paketą, kuris apimtų sankcijų taikymą konkrečioms verslo grupėms, o, žinant Rusijos ekonominę situaciją, kuri šiandien tikrai nėra gera, tai galėtų būti rimtas signalas Rusijai, kad laikas sustoti ir pagalvoti, kur link judama. Bet tos pačios kandidatės į ES užsienio reikalų vadovo postą italės Federikos Mogerini pozicija yra prieš sankcijas, tai parodo, kad derybos bus sudėtingos“, – kalbėjo V.Keršanskas.
Pašnekovas tikino, kad taip pat ir Vokietijos bei Prancūzijos vadovų pareiškimai yra naudingi Rusijai, nes jie kalba apie derybų užmezgimą su separatistais. To, kad Rusijos veiksmams priešinasi Baltijos valstybės, Lenkija, iš dalies Bulgarija, neužteks, mano politikos analitikas.
„Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pasakė, kad iš ES tikisi bent jau minimalių trečiojo sankcijų paketo nuostatų, kad būtų parodyta reakcija į Vladimiro Putino veiksmus“, – pridūrė jis.
„Ten veikia labai daug interesų grupių ir tikslus pataikymas į vieną iš jų reikštų sujudimą Kremliaus viduje, jo kuluaruose. Tie persistumdymai galėtų vesti prie V. Putino atsitraukimo, nes jis suvoktų grėsmę savo režimo stabilumui. (...) Reikia taikyti aukščiausią sluoksnį, bet ar ES tam būtų politinės valios? Abejotina“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ sakė V. Keršanskas.
Visą laidos įrašą galite išgirsti čia.
