Kalbėdamas apie grynuosius pinigus, valdančiosios „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis juos įvardijo kaip „laisvę“. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų matyti, kad šios „laisvės“ politikui netrūksta. Jis „kojinėje“ 2024 m. deklaravo laikantis 214 tūkst. eurų.
„Jums nuvertėja. Man tai yra garantija ir yra saugumas“, – apie savo grynaisiais laikomus pinigus teigė R.Žemaitaitis.
Ne ką mažiau grynųjų laiko ir dalis kitų „Nemuno aušros“ parlamentarų bei partiečių – Robertas Puchovičius (455 tūkst. eurų), Aidas Gedvilas (175 tūkst. eurų) ir Vidas Karolis (200 tūkst. eurų).
Būtent „Nemuno aušra“ pernai aršiai siūlė didinti atsiskaitymų grynaisiais pinigais limitus, tačiau nesėkmingai. Šiemet tie patys parlamentarai siūlo surengti patariamąjį referendumą, per kurį rinkėjų būtų klausiama nuomonės dėl atsiskaitymo grynaisiais pinigais.
Tačiau grynaisiais labiausiai apsirūpinusių politikų sąrašas čia nesibaigia. Jame – parlamentarų Ramūno Vyžinto, Artūro Zuoko pavardės, kelių Seimo narių patarėjai, parlamentaro Igno Vėgėlės sutuoktinė bei prezidento patarėjas Donatas Augulis.
„O tai yra absoliučiai ne jūsų reikalas, kodėl man reikia tokios sumos grynais pinigais“, – į klausimą, kodėl beveik visus savo pinigus – 205 tūkst. eurų – laiko grynaisiais, atsakė Seimo narys socialdemokratas R.Vyžintas.
-
R.Žemaitaičio pasiūlymas didinti atsiskaitymo grynaisiais limitą kaitina atmosferą: vis dėlto dauguma parlamentarų idėją palaiko
-
Kristupas Vaitiekūnas: Vyriausybė atsiėmė siūlymą didinti atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribą
-
„Nemuno aušrą“ drebina skandalas: į partiją tekėjo neaiškios kilmės grynieji
-
Seime – idėja skelbti referendumą dėl atsiskaitymo grynaisiais
„Pats faktas, kad asmuo disponuoja daug grynųjų pinigų, ir tai yra ženkliai didelė suma – virš 100 tūkst. eurų ir didesnės, iš karto yra raudona lemputė, tam tikras rizikos faktorius tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje praktikoje“, – teigė Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko pavaduotojas Martynas Endrijaitis.
VMI atstovas pabrėžė, kad vien grynųjų sumų laikymas dar nereiškia nelegalios veiklos, o dėmesį vertėtų kreipti į šių pinigų kilmę ir tai, ar ji yra paaiškinama.
„Tačiau jeigu yra neaiški šių piniginių lėšų kilmė, neaiškūs jų šaltiniai, tada (...) galimai tai yra nelegali veikla, nelegalios pajamos ir galimai slepiami mokesčiai“, – teigė VMI atstovas.
Būtent tai tyrė 15min ir kitų keturių Lietuvos redakcijų – LRT, Delfi, „Siena“ ir „Redakcija“ – jungtinė komanda. Žurnalistai išskyrė daugiausia grynųjų pinigų deklaravusius politikus ir kelis mėnesius analizavo jų, jų artimųjų bei verslų finansinius duomenis.
Rezultatai atskleidžia, kad dalis politikų negali pagrįsti santaupų kilmės, o dalies Seimo narių verslai veikė kaip asmeniniai bankai. Pavyzdžiui, A.Zuokas per pastarąjį dešimtmetį iš savo įmonės gavo net 76 paskolas.
Siekdami žurnalistinėmis priemonėmis patikrinti šių politikų santaupų pagrįstumą, žurnalistai analizavo Mokesčių inspekcijos ir Registrų centro pateiktus duomenis apie politikų deklaruotas pajamas, įmonių išmokėtus dividendus, nekilnojamąjį turtą, sandorius, paskolas ir kitus finansinius duomenis.
Grynųjų dešimtukas: nuo Seimo iki Prezidentūros
Remdamiesi Mokesčių inspekcijos pateiktais duomenimis, žurnalistai sudarė Seimo ir Vyriausybės narių bei jų šeimos narių, parlamentarų ir kitų valstybės politikų patarėjų dešimtuką. Šie politikai 2024 m. deklaravo turintys daugiau nei 100 tūkst. eurų grynaisiais pinigais.
Net pusę šio sąrašo sudaro „Nemuno aušros“ atstovai Seime ar jų patarėjai. Iš deklaracijų taip pat matyti, kad kai kurie politikai visus arba beveik visus savo pinigus 2024 m. laikė tik grynaisiais. Tarp jų – R.Puchovičius, R.Vyžintas, V.Karolis, A.Gedvilas, A.Zuokas.
Tiesa, viena sąrašo pavardė išsiskiria tuo, kad tai – ne politikas, o politiko sutuoktinė. Seimo nario Igno Vėgėlės žmona Lina Vėgėlienė deklaravo 2024 m. turėjusi 153 tūkst. eurų grynaisiais pinigais. Ji žurnalistams atsisakė paaiškinti, kodėl tokią sumą laiko grynaisiais.
„Jūs turbūt nagrinėjate [deklaracijas] todėl, kad mano vyras yra Seimo narys. Tai jūs skambinkite mano vyrui. Jis jums viską paaiškins“, – teigė L.Vėgėlienė.
Tačiau jokio atsakymo nepateikė ir Seimo narys.
„Kodėl mano žmona renkasi laikyti grynaisiais pinigais, tai jūs klauskite jos“, – atsakė I.Vėgėlė.
Už dešimtuko brūkšnio liko konservatorės Gintarės Skaistės patarėjas Seime Ramūnas Kartenis. Tačiau ir jo deklaruota grynųjų suma labai arti 100 tūkst. ribos – 2024-aisiais metais jis deklaravo grynaisiais laikęs 98 tūkst. eurų.
Konservatorės patarėjas teigė, kad pinigus grynais laiko „dėl geopolitinių įtampų pasaulyje“.
Į politikų sąrašą pakliuvo ir vienas Prezidentūros darbuotojas – prezidento patarėjas užsienio politikos klausimais, buvęs diplomatas Donatas Augulis. Jis 2024 m. deklaravo 130 tūkst. eurų grynais.
Klausimų dėl buvusio diplomato lėšų kilmės kėlė tai, kad kai kuriais metais jo pajamos buvo beveik tokios pat kaip deklaruotas santaupų prieaugis, o 2023 m. jis sutaupė net daugiau, nei deklaravo uždirbęs. Kitaip tariant, D.Augulis ne vienerius metus turėtų gyventi itin taupiai, kad galėtų pagrįsti savo grynųjų lėšas.
„Aš esu diplomatas. Ir tos pajamos dirbant diplomatinėje tarnyboje, ypač dirbant užsienyje, kas mano atveju taip ir buvo, tai tos grynosios pajamos dar susidaro iš eilės dedamųjų. Ir kompensacijos už darbą užsienyje, ir būstpinigiai. Pajamos yra gerokai didesnės negu, matyt, matote oficialiai“, – sakė jis.
D.Augulis aiškino, kad santaupas laiko grynais, nes turi teisę į laisvą pasirinkimą, tačiau kalbėdamas su žurnalistu suprato, kad toks pinigų laikymas nėra pats skaidriausias.
„Galbūt čia atkreipėte mano dėmesį. Matyt, būtų galima dalį ar didžiąją dalį tiesiog nukreipti į banko sąskaitą“, – nusprendė D.Augulis.
Grynųjų karalienė – „Nemuno aušra“
Vos kelių „Nemuno aušros“ Seimo narių ir jų patarėjų 2024 m. deklaruotos grynųjų lėšos gerokai viršijo milijoną eurų.
Daugiausia grynųjų deklaravęs „Nemuno aušros“ narys, frakcijos Seime pirmininkas R.Puchovičius. Apie jo deklaruotą beveik pusės milijono eurų sumą žurnalistai sužinojo jau ankstesnio tyrimo apie į „Nemuno aušros“ kasą atliktus mokėjimus grynaisiais pinigais metu.
„Kažkiek iš dividendų, kažkiek iš parduoto turto. Čia per daug metų susitaupė ta suma. (...) Aš kažkokią dalį per tiek metų jau buvau išsigryninęs“, – tą kartą savo grynųjų kilmę aiškino R.Puchovičius.
Apie kito „Nemuno aušros“ parlamentaro, Aido Gedvilo, grynuosius pinigus, kurių šis 2024 m. turėjo 175 tūkst. eurų, „Sienos“ žurnalistai atskleidė prieš porą mėnesių publikuotame tyrime. Šiuos pinigus A.Gedvilas vadino savo „finansine pagalve“ nenumatytiems atvejams ir pensijai.
„Šių pinigų nenaudoju savo kasdieniame gyvenime. Taip pat nematau poreikio šios sumos didinti arba mažinti, nes ji yra saugoma nenumatytoms išlaidoms ir taip pat mano pensijai“, – „Sienai“ teigė A.Gedvilas.
Žemaitaičio turtai – metinės santaupos viršija pajamas
„Nemuno aušros“ pirmininkas R.Žemaitaitis 2024 m. deklaravo 214 tūkst. eurų grynųjų, o didžiąją dalį šios sumos, 130 tūkst. eurų, sukaupė 2022-2024 m.
Daugiausia grynųjų pinigų R.Žemaitaitis deklaravo 2022 m. Per tuos metus politikas savo grynųjų atsargas papildė 81 tūkst. eurų, o banko sąskaita pasipildė dar beveik 20 tūkst. eurų, nors R.Žemaitaičio oficialios pajamos „ant popieriaus“ tais metais siekė kiek daugiau nei 81 tūkst. eurų prieš mokesčius.
VMI atstovo teigimu, būtent tokie atvejai, kai asmens santaupos yra didesnės už jo pajamas, yra dažniausia priežastis mokestiniam tyrimui pradėti. Tačiau staigiam 2022 m. grynųjų ir banke laikomų santaupų šuoliui R.Žemaitaitis turi paaiškinimą – tai buvo jo tėvo palikimas.
„Tai yra iš amžiną atilsį mano tėvuko šitie pinigai, jie uždeklaruoti, jo turto deklaracija irgi deklaruota. Buvo gauta ūkio pajamų, buvo jo gal pardavimai ar dividendai. Tai buvo amžinatilsį tėvuko“, – teigė R.Žemaitaitis.
Visgi R.Žemaitaičio turto istorijoje yra ir kitų atvejų, kai per metus sukauptos santaupos viršijo jo oficialias pajamas, o politikas jokio paaiškinimo nepateikė.
2018 m. R.Žemaitaičio pajamos „ant popieriaus“ buvo 54 tūkst. eurų, tačiau net ir tais metais jam pavyko sukaupti daugiau nei 50 tūkst. eurų santaupų.
Tiesa, situaciją galėtų paaiškinti R.Žemaitaičio tais metais už 60 tūkst. eurų parduota sodyba Šilutės rajone.
Šios gautos lėšos nebuvo apmokestintos, todėl jų įtraukti į pajamų deklaraciją politikui nereikėjo. Tačiau viską komplikuoja vėliau tais pačiais metais už 170 tūkst. eurų įsigytas butas Vilniaus centre, nuo Katedros nutolęs vos per porą šimtų metrų.
Iš Registrų centro duomenų matyti, kad R.Žemaitaitis šį butą pirko su paskola, tačiau tikslus paskolos dydis taip pat nėra aiškus. Oficialioje politiko deklaracijoje ji beveik neatsispindi.
Kaip R.Žemaitaitis šiomis aplinkybėmis sugebėjo 2018 m. sukaupti papildomus 50 tūkst. eurų, jis neatsakė nei žodžiu, nei raštu.
R.Žemaitaičio pinigai buvo patraukę VMI dėmesį
Tačiau R.Žemaitaitis žurnalistams užsiminė, kad grynuosius pinigus ėmė kaupti jau prieš du dešimtmečius. Jis taip pat užsiminė, kad 2015 m. Mokesčių inspekcija tyrė šių pinigų kilmę.
„Mokesčių inspekcija tyrė. Pinigų kilmė jiems buvo pateikta, buvo faktinis įvertinimas, buvo pinigai suskaičiuoti. Tai vat tokia istorija“, – apie VMI patikrinimą kalbėjo R.Žemaitaitis.
Vis dėlto tai nėra visa R.Žemaitaičio patikrinimo istorija, o jos detalės nugulė ir į skandalingosios „MG Baltic“ bylos puslapius.
2015 m. rugpjūtį teisėsauga Vilniaus restorane „Amberton“ užfiksavo pokalbį tarp šiuo metu kalinčio verslininko Raimondo Kurlianskio ir tuomečio VMI vadovo Dainoro Bradausko. Pokalbyje nuskambėjo ir R.Žemaitaičio pavardė.
2015 m. D.Bradauskas užsiminė apie atliktą Seimo narių rizikos vertinimą. Teisėsaugos užfiksuoto pokalbio metu tuometis VMI vadovas R.Kurlianskiui atviravo, kad trys politikai pakliuvo į grupę, „kuriems jau konkrečiai trūksta lėšų“ savo išlaidoms pagrįsti. Tame sąraše atsidūrė ir R.Žemaitaitis.
„Žemaitaitis, tai nu, žinai, ten vienas, tas pats Šadžius (Rimantas Šadžius – tuometis finansų ministras – red. past.) man užsiminė, nu gal žmogus čia klaidą padarė. (...) Tai radom tą klaidą, jis pasitaisė tą klaidą“, – teigė D.Bradauskas užfiksuotame pokalbyje
Mokesčių inspekcija žurnalistams patvirtino prieš dešimtmetį atlikusi patikrinimą:
„2015 m. pabaigoje VMI atliko minėto asmens mokestinį tyrimą už 2010-2014 m., kurio metu klientas pateikė patikslintas metines gyventojo (šeimos) turto deklaracijas. Tyrimo metu nustatyti neatitikimai buvo patikslinti, o mokestinių prievolių nesukėlė.“
Tuometinis VMI vadovas D.Bradauskas po skandalo dėl savo ryšių su R.Kurlianskiu buvo atleistas iš pareigų. O šiuo metu – yra „Nemuno aušros“ frakcijos Seime narys.
Kišenės – pilnos grynųjų, o mokesčių laukelyje nulis
Grynųjų krūvomis pasigirti gali ne tik Seimo nariai, bet ir kai kurie jų patarėjai.
Pavyzdžiui, Seimo Demokratų frakcijos nario Dainiaus Varno patarėjas ir verslininkas Kastytis Masalskas 2024 m. deklaravo 757 tūkst. eurų santaupų. Išnagrinėjus VMI duomenis paaiškėjo, kad reikšmingą dalį jų patarėjas laiko grynaisiais – beveik 260 tūkst. eurų.
Apie savo grynuosius pinigus K.Masalskas kalbėjo itin nenoriai. „Delfi“ žurnalistei jis sakė bijantis, kad ši tema gali kelti grėsmę jo saugumui.
„Žiūrėkit, tie patys žmonės, kurie daro nusikaltimus, tikriausiai pro užuolaidas žiūri, tada eina vogti. Tai dabar aš čia lyg tai reklamuojuosi (...). Aš skaityčiau, kad tai galėtų sukelti tam tikrą net grėsmę“, – teigė K.Masalskas.
Tačiau ši mintis vis tiek neatgraso politiko nuo ketvirčio milijono laikymo grynaisiais. Jis pasakojo, kad šimtatūkstantinę grynųjų sumą laiko kaip atsargą, jeigu kiltų nenumatyta krizė arba griūtų bankinių atsiskaitymų sistema.
„Ir kiekvienas žmogus, aš galvočiau, turi savo viziją, savo supratimą ir turi teisę priimti sprendimą, kaip jam atrodo teisingai reikia elgtis“, – kalbėjo K.Masalskas.
Visgi daugiau klausimų kelia tai, kad dalį savo santaupų K.Masalskas susikrovė nemokėdamas pajamų mokesčio. 2018 m. jo deklaruotos pajamos siekė 600 tūkst. eurų, tačiau gyventojų pajamų mokesčio (GPM) laukelyje – apskritas nulis.
K.Masalskas negalėjo prisiminti šios situacijos, tačiau tvirtino, kad informaciją institucijoms teikia tvarkingai.
„[Aš] pakankamai tvarkingai pateikinėju dokumentus, lygiai taip pat ir bankams, ir kitoms institucijoms. Jeigu ten tikrai būtų kažkas ne taip, tikriausiai būtų dešimt kartų iš visų pusių patikrinta“, – aiškino K.Masalskas.
Seimo narys D.Varnas teigė K.Masalską pažįstantis nuo pat vaikystės, tačiau žurnalistus, klausiančius apie jo patarėjo grynuosius ir mokesčius, nukreipė į VMI.
„Tai iš tiesų šis klausimas būtų Mokesčių inspekcijai. Jeigu jis deklaravęs, tai turi pasiaiškinti. Aš tikrai nekontroliuoju savo patarėjų finansinių srautų“, – teigė demokratas D.Varnas.
Kiti du į dešimtuką patekę patarėjai talkina „Nemuno aušros“ parlamentarams. Tai – Tomo Domarko patarėjas ir Klaipėdos savivaldybės tarybos narys Vidas Karolis (200 tūkst. eurų grynaisiais) ir Kęstučio Biliaus patarėja Eugenija Neverdauskienė (139 tūkst. eurų grynaisiais).
„Nemuno aušros“ Seimo nario patarėjas ir Klaipėdos savivaldybės tarybos narys V.Karolis teigė, kad turtus susikrovė iš įmonės akcijų pardavimo. Tiesa, Klaipėdos savivaldybės tarybos narys teigė, kad šiemet grynųjų suma sumažėjo – šių metų deklaracijoje jis nurodė deklaravęs 100 tūkst. eurų grynaisiais.
K.Biliaus patarėja E.Neverdauskienė teigė, kad santaupų įgijo po to, kai 2020 m. pardavė iki tol turėtą namą. „Nemuno aušros“ Seimo nario patarėja teigė, kad iš pradžių pinigai buvo laikomi banke, tačiau po 2022 m. prasidėjusio karo dalį jų nusprendė išsigryninti.
„Tiesiog man ir tie bankai, ir tas karas, kai prasidėjo (...) galvoju, kaip čia gali būti. Tiesiog pasitariau su vaikais ir nusiėmiau aš tuos pinigėlius iš banko“, – pasakojo E.Neverdauskienė.
Konservatorės patarėjas ir tolimųjų reisų vairuotojai
Atskiro paminėjimo vertas ir konservatorės Gintarės Skaistės patarėjas Ramūnas Kartenis, kuris, deklaravęs 98 tūkst. eurų grynųjų, liko už dešimtuko brūkšnio.
Tik raštu į klausimus atsakyti sutikęs R.Kartenis teigė, kad pagrindinės jo gautos pajamos yra „dirbant pagal verslo liudijimą“, tačiau kokia tai veikla – nepatikslino.
Konservatorės patarėjas turi ir mažąją bendriją „Kartenis“, kuri Elektrėnuose, buvusiame bendrabutyje įsikūrusiame viešbutyje, teikia apgyvendinimo paslaugas tolimųjų reisų vairuotojams.
R.Kartenis į klausimą, kodėl pasirinko pinigus laikyti grynaisiais, atsakė trumpai – „dėl geopolitinių įtampų pasaulyje“.
„Tai absoliučiai ne jūsų reikalas“
Pirmąją kadenciją Seime dirbantis socialdemokratas Ramūnas Vyžintas pateko į garbingą ketvirtą lentelės vietą, 2024 m. deklaravęs 205 tūkst. eurų grynųjų. Politikas beveik visas savo santaupas laiko grynaisiais, o jo atsakymai dėl santaupų kilmės kelia pagrįstų klausimų dėl galimo įstatymo reikalavimų nesilaikymo.
Seimo naujokas, buvęs Panevėžio miesto administracijos direktoriaus pavaduotojas ir laikinasis Panevėžio meras, prieš tai daug metų veikė versle, buvo įmonės „Urėdijų servisas“ direktorius ir akcininkas. Būtent iš šios įmonės gautais dividendais jis aiškino savo sukauptų grynųjų kilmę.
„33 metai kaip esu versle ir visi pinigai yra išimti per dividendus, mokant valstybei mokesčius“, – teigė jis.
Vis dėlto į klausimą, kam politikui grynųjų suma, viršijanti 200 tūkst. eurų, jis atsakyti nenorėjo.
„O tai absoliučiai ne jūsų reikalas, kodėl man reikia tokios sumos grynais pinigais“, – rėžė R.Vyžintas.
VMI pateikti duomenys patvirtino, kad nuo 2018 m. politikas gavo dividendų už 388 tūkst. eurų. Vis dėlto kai kurios įmonės metinės ataskaitos kelia klausimų dėl to, ar socialdemokratas galėjo išsimokėti šiuos pinigus.
Akcinių bendrovių įstatymas draudžia skirti ir išmokėti dividendus, jeigu bendrovė nepaskirstyto pelno balanse turi sukauptą nuostolį. Būtent tokį nuostolį R.Vyžinto įmonė deklaravo 2016–2021 m., kai politikas iš įmonės gavo 95 tūkst. eurų.
R.Vyžintas šio laikotarpio komentuoti nepanoro ir teigė, kad detalių neprisimena. Šiuos klausimus žurnalistai pateikė dabartinei įmonės „Urėdijų servisas“ vadovei – politiko žmonai, tačiau ji bendrauti su žurnalistais atsisakė.
2023 m. R.Vyžintas taip pat pasitelkė savo įmonę paskolai sau suteikti. „Urėdijų servisas“ tais metais pardavė kelis nekilnojamojo turto objektus ir sukaupė didžiulį pelną. Dalis šio pelno – 150 tūkst. eurų – kaip paskola iškeliavo pačiam R.Vyžintui, o už šiuos pinigus politikas teigė įsigijęs butą Ispanijoje.
„Tai yra butas Ispanijoje, kuriame gyvena mano šeimos narys, kuris nėra viešas asmuo ir jo įvardinti neturiu“, – sakė R.Vyžintas.
Įmonės apskaitoje politiko butui skirti pinigai įvardijami kaip „trumpalaikė investicija“.
R.Vyžintas aiškino, kad dalį paskolos kitais metais grąžino iš įmonės dividendų, sumokėjęs reikiamus mokesčius valstybei.
Zuokas grynuosius pamėgo iš filmų
Ilgametis politikas, buvęs Vilniaus meras, o dabar – Seimo Mišrios frakcijos narys Artūras Zuokas 2024 m. deklaravo 120 tūkst. eurų grynųjų. Politiko paaiškinimas paprastas – su grynaisiais jis jaučiasi geriau, o sukauptos grynųjų sumos jis teigė anaiptol nelaikąs didžiuliu rezervu.
„Esu liberalas ir žiūriu filmus. Ir filmuose dažnai matome, kad jeigu blogi žmonės arba blogos valdžios nori padaryti jums kokią nors žalą, tai pirmiausia jos tave seka per ką? Per kreditinių kortelių atsiskaitymą. Tai šiuo atveju aš mėgstu mažinti rizikas, ne visą laiką pasitikiu kreditinėmis kortelėmis, kurių turiu ne vieną. Ir visą laiką jaučiuosi gerai, kai turiu grynų pinigų“, – sakė A.Zuokas.
Dėmesį atkreipia ir tai, kad A.Zuoko valdoma įmonė „BNA Grupė“ yra sukaupusi daugiau nei 2 mln. eurų nepaskirstyto pelno. Šiuos pinigus politikas galėtų nesunkiai išsimokėti kaip dividendus, sumokėjęs 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio. Tačiau užuot tą daręs, A.Zuokas gana intensyviai iš savo įmonės pinigus skolinasi.
VMI duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį A.Zuokas iš savo įmonės „BNA Grupė“ gavo 76 paskolas, o jų dydžiai svyruoja nuo 500 eurų iki 325 tūkst. eurų. Į klausimą, kam iš įmonės ėmė tokio dydžio paskolos, politikas atsakė trumpai.
„Negalėčiau atsakyti motyvacijos. Matyt, reikėjo, jeigu reikėjo, tai taip ir buvo padaryta“, – pasakojo jis.
A.Zuokas pripažino, kad dalį dabartinių įsiskolinimų įmonei žadama padengti sumažinus įmonės įstatinį kapitalą, t.y. įmonės pinigais padengti politiko skolą.
„Tai čia grynai buhalteriniai, procedūriniai dalykai, kurie nieko bendro neturi su kažkokiais įtarimais ar dar kažkuo“, – aiškino jis.
Mokesčių inspekcija pastebi, kad praktikoje paskolų ėmimas iš įmonių dažnai yra laikomas kaip paslėptų dividendų mokėjimo įrankis, taip bandant sutaupyti 15 proc. pajamų mokestį, kuris yra mokamas nuo dividendų sumos.
„Pavyzdžiui, (...) matom finansinių ataskaitų duomenyse, kad dividendai yra ir juos galima mokėti. Tačiau įmonė dividendų nemoka ir asmuo skolinasi iš įmonės lėšas. Kodėl tai daroma? Esmė tokia, kad mano suteikta paskola ir man suteikta paskola nėra pajamų mokesčio objektas. Išvada tokia, kad pajamų mokesčio neatsiranda, nes aš pasiskolinau iš įmonės pinigus kaip fizinis asmuo ir turiu juos grąžinti. (...) Bet jeigu asmuo gautų iš įmonės dividendus, tai jis mokėtų 15 proc. mokestį“, – sakė VMI viršininko pavaduotojas M.Endrijaitis.
