Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Politinis ir teisinis terorizmo įvertinimas skiriasi

Teroristai kontroliuoja kelia, vedantį į Donecko oro uostą.
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Teroristas Rytų Ukrainoje
Šaltinis: Lrt.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Ar verslininkų bėdas šįkart reikia sieti su politikų pareiškimas ir paaštrėjusia Lietuvos retorika Rusijos adresu? Ir kaip vertinti Prezidentės Dalios Grybauskaitės Rusijos priskyrimą teroristinėms valstybėms? Juolab, kad nieko labai negirdėto ji nepasakė.

Dar spalio mėnesį viešėdama Jungtinės Valstijose Dalia Grybauskaitė, duodama interviu „Washington Post“, įspėjo pasaulį, kad Rusija tampa tokia pačia grėsme kaip teroristinė organizacija „Islamo valstybė“. Pasak Grybauskaitės, dėl akivaizdžios lyderystės regione trūkumo Rusija sugebėjo tapti valstybe su teroristiniais ketinimais. Kita vertus, pati Ukraina vykdė „Antiteroristinę operaciją“ šalies Rytuose.

Vis dėlto „Savaitės“ pašnekovai siūlo atskirti teisinį ir politinį teroristinės valstybės apibrėžimą.

„Valstybė, kuri nurodo savo kariams nusiimti atpažinimo ženklus, kuri įveda kariuomenę ir sunkiąją ginkluotę be atpažinimo ženklų. Tokia valstybė turi visus tarptautinio terorizmo požymius“, – lapkričio 21 dieną pareiškė D. Grybauskaitė.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Justinas Žilinskas
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Justinas Žilinskas

Tarptautinės teisės ekspertas sako, kad terminas, kuriuo Lietuvos Prezidentė apibūdino Rusiją, yra netikslus.

„Politinis diskursas ir teisinis diskursas skiriasi. Tai jeigu Prezidentė norėjo pasakyti teisinį teiginį, tai jai nepavyko, kadangi tokio teiginio teisėje kaip ir nėra. O jeigu ji norėjo pasakyti politinį teiginį, tai ji pasakė tai, ką pasakė“, – sako M. Romerio universiteto Tarptautinės ir ES teisės instituto profesorius Justinas Žilinskas.

Politologas Kęstutis Girnius negaili kritikos Prezidentei. Pasak jo, tokia retorika gali lemti Lietuvos siekį tapti regiono lydere.

„Aš manyčiau, kad yra žymiai naudingiau, kai yra vengiama nereikalingų užgaulių žodžių Yra puikus pavyzdys: šią savaitę kanclerė Merkel pasakė kalbą, kurią daugelis apžvalgininkų pavadino „sudiev Ostpolitik, sudiev susitaikymo su Rusija politika“, bet ji nevartojo nė vieno užgaulaus žodžio. Aš manau, kad tai turėtų būti pavyzdys mūsų Prezidentei“, – sako VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas.

Tačiau tai ne pirmas kartas. Rugsėjį D. Grybauskaitė duodama interviu „Washington Post“ įspėjo pasaulį, kad Rusija tampa tokia pačia grėsme kaip teroristinė organizacija „Islamo valstybė“. Ji pabrėžė, kad Putino Rusija pasiruošusi kariauti, jeigu to prireiks. Nesustabdžius Rusijos prezidento, jis gali žengti toliau.

Ekspertai sako, kad Rusija Ukrainoje kariauja, siekdama užimti teritorijas. Teroristai savo veiksmais siekia sukelti visuomenėje paniką, išgąsdinti valdžią, kad ši priimtų teroristams reIkiamus sprendimus. Žymus kinų karo strategas Sun Tzu yra sakęs: „Nužudyk vieną – išgąsdinsi dešimt tūkstančių“. JAV Valstybės departamentas stebi teroristines grupuotes ir jas remiančias šalis.

Šiuo metu juodajame terorizmą remiančių valstybių sąraše keturios šalys: Iranas, Kuba, Sudanas ir Sirija.

Liepą Jungtinės Valstijos oficialiai apkaltino Rusiją, kad ši finansuoja ar kitaip remia separatistus Ukrainos Donecko ir Luhansko srityse. Tačiau šiame dokumente Rusija nėra kaltinama teroristų rėmimu.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Tomas Janeliūnas
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Tomas Janeliūnas

Kol kas ir Tarptautinis Raudonasis Kryžius situaciją Ukrainoje įvardija kaip ginkluotą konfliktą. Politologo Tomo Janeliūno nuomone, Lietuvos Prezidentė savo pasisakymais greičiausiai siekia padrąsinti Vakarus keisti požiūrį į Rusijos įnašą Ukrainos konflikte.

„Manyčiau, kad lyginant su tais veiksmais, kuriuos remia Rusija, bet koks bandymas gražbyliauti, stengtis neįžeisti Rusijos, jau yra nebe vietoje. Tad jeigu Rusija būtų įvardijama kaip valstybė, remianti terorizmą, kas galėtų būti, nes tokių požymių tikrai atrastume, tai reikštų labai rimtą pokytį jau tarptautiniu lygiu. Gali būti, kad Prezidentė turėjo galvoje štai tokį siekį pakeisti dominuojančią retoriką Vakaruose“, – sako VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas T. Janeliūnas.

Tarptautinės teisės ekspertas J. Žilinskas pabrėžia, kad labai svarbu kaip konfliktą vertina ir pati Ukraina

„Nuo to, kaip ji traktuoja šitą konfliktą, priklauso ten dalyvaujančių asmenų statusas“, – sako jis.

Ukraina yra jau įvertinus, sako organizacijos „Freedom House“ Lietuvos skyriaus vadovas.

„Reikia pasižiūrėti, kas vyksta šiuo metu Ukrainoje, o Ukrainoje vyksta antiteroristinė operacija. Man atrodo, tas Prezidentės pasakymas buvo labiausiai [skirtas] pabrėžti beveik absurdišką situaciją, kai Rusija tyčiojasi iš visos tarptautinės teisės ir tarptautinių organizacijų“, – sako Vytis Jurkonis.

Tačiau kaip vertinti Rusijos veiksmus, kai stebint visam Vakarų pasauliui grobiami Ukrainos ir net ES piliečiai? Iki šiol Rusijos Serbskio institute–psichiatrijos ligoninėje laikoma liepą pagrobta Ukrainos lakūnė Nadija Savčenko. Ją Rusijos teisėsauga kaltina dviejų rusų žurnalistų nužudymu.

Trečią mėnesį Rusijos Lefortovo kalėjime laikomas ir estų kontržvalgybininkas Estonas Kohveris. Estijos teisėsauga paviešino vaizdus iš Estijos pasienio vietos, kur Kohveris buvo pagrobtas ir išgabentas į Rusiją. Briuselis oficialiai paragino Rusiją paleisti ES pilietį, tačiau panašu, kad į tokius raginimus Maskvai paprasčiausiai nusispjauti – Ukrainos lakūnė, Estijos pareigūnas, matyt, bus kalinami tiek, kiek atrodys reikalinga Rusijai. Tad kaip reikėtų vertinti tokius Maskvos veiksmus?

Lrt.lt
Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min