Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Politologai: Dalios Grybauskaitės sprendimas ignoruoti susitikimą Lenkijoje kenkia regioniniam bendradarbiavimui

Dalia Grybauskaitė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Dalia Grybauskaitė
Šaltinis: BNS
0
A A

Prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimas nevykti į Lenkijos prezidento inicijuotą susitikimą su Baltijos šalių vadovais kenkia regioniniam bendradarbiavimui ir gali pakirsti Lietuvos įvaizdį, sako BNS kalbinti politikos ekspertai.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas teigė, kad prezidentės sprendimas ir jo pristatymas „nėra aiškus ir neatrodo motyvuotas“.

„Arba kažkas nepasakoma ir neturime pilnos informacijos, arba, jeigu tik tiek yra pagrindimo, man atrodo, kad Lietuva taip neprisideda prie konstruktyvių dvišalių santykių plėtojimo“, – BNS sakė R.Vilpišauskas.

Pasak jo, nevykdama į Varšuvą aptarti artėjančio NATO viršūnių susitikimo klausimų, Lietuvos prezidentė įtvirtina sąsajas tarp dvišalių Lietuvos ir Lenkijos diskutuojamų klausimų ir kitų regionui svarbių klausimų.

„NATO viršūnių susitikimo darbotvarkė yra klausimas, kur Baltijos šalių ir Lenkijos interesai iš esmės sutampa, o visai kitas dalykas yra dvišaliai Lietuvos ir Lenkijos klausimai, dėl kurių skiriasi interpretacijos. Tam reikia noro bendrauti ir iš Lietuvos, ir iš Lenkijos pusės. Dalyvavimas yra tinkamesnė priemonė spręsti tokius klausimus, dėl kurių skiriasi interpretacijos“, – kalbėjo politikos ekspertas.

R.Vilpišausko nuomone, akibrokštai Lietuvos – Lenkijos santykiuose nepadeda Lietuvai plėtoti ryšių ir su kitomis Baltijos bei Šiaurės šalimis, nes vyrauja suvokimas, jog konstruktyvūs ir tvirti Vilniaus ir Varšuvos santykiai svarbūs visam regionui tiek plėtojant bendrus energetikos projektus, tiek saugumo klausimais.

Politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius prezidentės sprendimą pavadino nesusipratimu.

„Manau, kad čia yra nesusipratimas. Manau, kad reikia kalbėti net ir su priešais, jau nekalbant apie sąjungininkus. O Lenkija yra ir NATO, ir Europos Sąjungos partneris“, – BNS sakė K.Girnius.

„Prezidentė gali manyti, kad čia nieko itin reikšmingo nebus pasiekta, bet kai kaimyninės šalies prezidentas kviečia tave ir dar du kiti prezidentai sutinka dalyvauti, tai ir pats gali važiuoti ir prisidėti, kad nepadarytum kokio nors akibrokšto“, – sakė jis.

K.Girniaus teigimu, toks prezidentės sprendimas gali pakenkti Lietuvos įvaizdžiui ir Šiaurės šalyse, su kuriomis Lietuva siekia glaudesnio bendradarbiavimo.

„Prezidentė ir kiti Lietuvos pareigūnai pabrėžia, kad svarbu kuo labiau gerinti ryšius su Skandinavijos šalimis. Bet Šiaurės šalys nuo seno nuogąstauja, kad Baltijos šalys negeba pačios tarpusavyje susikalbėti. Su šiuo įvykiu vėl bus toks vaizdas, kad Lietuva yra itin kaprizingas partneris, su kuriuo sunku užmegzti normalius ryšius, nes nežinai, kada gali prezidentė ar kas nors kitas išsišokti“, – kalbėjo K.Girnius.

Pasak politikos eksperto, ši situacija iš dalies primena tarpukario laikotarpį, kai Lietuvos ir Lenkijos ginčas sukliudė artimesniam Baltijos šalių bendradarbiavimui.

„Tarpukariu ir Varšuva, ir Kaunas reikalavo – “palaikykit mus„, o Latvija ir Estija bandė laikytis neutraliai ir dėl to Baltijos šalių santykiai buvo gerokai vėsesni negu turėjo būti“, – kalbėjo K.Girnius.

Estijos užsienio politikos instituto direktorius, Tartu universiteto profesorius Andresas Kasekampas BNS sakė, kad Lietuvos ir Lenkijos ginčas kenkia regioniniam bendradarbiavimui.

„Vertinant regiono mastu, šis ginčas nenaudingas niekam, išskyrus kai  kuriuos kraštutinius nacionalistus politikus abejose šalyse“, – BNS sakė A.Kasekampas.

Pasak jo, Lietuvos ir Lenkijos ginčas trukdo bendradarbiavimui NATO, Europos Sąjungoje ir visame Baltijos jūros regione.

„Estija suinteresuota, kad Lietuva ir Lenkija kuo greičiau rastų problemų sprendimą, o Estija turėtų išnaudoti kiekvieną progą padėti joms sumažinti skirtumus“, – teigė A.Kasekampas.

Tuo tarpu Rytų Europos studijų centro ekspertas Vytis Jurkonis BNS sakė, kad „dramatizuoti situacijos neverta“.

„Žinoma, bendradarbiavimas regione ir bendravimas su Lenkija aukščiausiu lygiu turi būti Lietuvos prioritetas. Nagrinėjant šį konkretų prezidentės D.Grybauskaitės sprendimą visgi reiktų žinoti daugiau detalių, kodėl neketinama vykti į Varšuvą susitikti su Lenkijos ir Baltijos valstybių vadovais. Dabartinių Lietuvos – Lenkijos santykių kontekste visi diplomatiniai niuansai ar detalės tampa itin sureikšminami ir jautrūs“, – sakė jis.

„Vis dėlto dramatizuoti situacijos neverta ir reikia žiūrėti plačiau – Lietuvos daugiašalė užsienio politika yra vertinama gerai, ypač po sėkmingo pirmininkavimo ESBO. Būtų keista teigti, jog dėl vieno atsisakymo dalyvauti susitikime staiga kristų Lietuvos įvaizdis regione“, – svarstė V.Jurkonis.

Pasak jo, „vertinant šį įvykį Lietuvos – Lenkijos santykių kontekste žiniasklaida irgi turi atsakingai žvelgti į situaciją ir neieškoti preteksto dar labiau aštrinti gana įtemptus dvišalius santykius“.

„Retoriškai galima klausti, ar, jei D.Grybauskaitė vyktų į susitikimą, tai jau būtų vertinama, kaip pozityvus signalas Lietuvos – Lenkijos santykių raidai?“, – teigė V.Jurkonis.

Prezidentės patarėjai antradienį patvirtino, kad D.Grybauskaitė neketina vykti į kitą savaitę Varšuvoje planuojamą Lenkijos ir Baltijos šalių prezidentų susitikimą aptarti NATO  viršūnių susitikimo klausimus

Priešingai nei D.Grybauskaitė, Latvijos ir Estijos prezidentai Lenkijos vadovo Bronislawo Komorowskio iniciatyvą priėmė.

„Vizitas į Varšuvą kitą savaitę nenumatytas“, – BNS antradienį sakė prezidentės patarėja Daiva Ulbinaitė.

Vėliau žurnalistų paklausta apie motyvus, prezidentės patarėja sakė: „Nes pasirengimo NATO viršūnių susitikimo Čikagoje klausimai jau aptarti ir su Lenkijos prezidentu, ir su Latvijos prezidentu taip pat“.

„Kvietimo tokio oficialaus nėra, apie tai prezidentė su Lenkijos prezidentu kalbėjo telefonu“, – sakė D.Ulbinaitė.

Paklausta apie žiniasklaidos pranešimus, kad Lenkija gali peržiūrėti poziciją dėl NATO oro policijos misijos, ji atsakė: „Galiu patvirtinti, kad prezidentė buvo informuota apie tokius diplomatų pokalbius ir apie tai kalbėjosi su Lenkijos prezidentu, kai jis viešėjo vasario 16 dieną Vilniuje“.

BNS pasitikslinus, kokie diplomatų pokalbiai minimi, D.Ulbinaitė sakė, kad kalbama apie „Lenkijos diplomatų pareiškimus Lietuvos diplomatams, jog jei nebus sprendžiamos tautinių mažumų problemos, Lenkija gali pergalvoti savo poziciją dėl oro policijos misijos“.

Pastaruoju metu Lietuvos ir Lenkijos santykiai buvo įtempti dėl skirtingai vertinamos tautinių mažumų padėties.

Justinas Karosas: kaimynams kalbėtis reikia

Seimo užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas Justinas Karosas teigia nežinantis tikrųjų prezidentės D.Grybauskaitės motyvų nevykti į Baltijos šalių ir Lenkijos prezidentų susitikimą Varšuvoje.

Tačiau parlamentaras pabrėžė, jog iš principo laikosi pozicijos, kad esant galimybei susitikti ir kalbėtis yra būtina, ypač kaimyninėms valstybėms.

„Reikalas yra sunkokas komentuoti, kadangi nežinai tikrųjų argumentų. Buvo pasakyta, kad nieko reikšmingo nėra darbotvarkėje, bet tos darbotvarkės aš, pavyzdžiui, nežinau. Matyt, ir daugelis nežino. Nežinant tikrųjų motyvų arba intencijų, kurios paskatino taip pasielgti, būtų sunku komentuoti“, – BNS antradienį sakė opozicinei socialdemokratų frakcijai priklausantis J.Karosas.

„Bet bendrai žiūrint (...) aš esu šalininkas pozicijos, kad kai galima susitikti su kuo nors ir kalbėti, tai visuomet reikia susitikti ir kalbėti, kadangi kalbant galima daug ką pasiekti. Net esant vienokiai ar kitokiai darbotvarkei yra privatūs susitikimai, tai tas problemas galima iškelti. Aš esu už kuo didesnį bendravimą su kaimyninių šalių vadovais, kadangi kalbant, aiškinantis vis tik galima daugiau pasiekti nei nekalbant ir nesiaiškinant“, – teigė jis.

Antradienį Prezidentūra patvirtino, kad Lietuvos vadovė neketina vykti į kitą savaitę Varšuvoje planuojamą Lenkijos ir Baltijos šalių prezidentų susitikimą. Priešingai nei D.Grybauskaitė, Latvijos ir Estijos prezidentai Lenkijos vadovo Bronislawo Komorowskio (Bronislavo Komorovskio) iniciatyvą priėmė.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min