Seime skaitydama metinį pranešimą D.Grybauskaitė nesileido į išvedžiojimus apie Garliavą ir Laimutės Stankūnaitės dukterį.
Anksčiau valstybės vadovė reiškė simpatijas teisėjai N.Venckienei ir jos šalininkams. Dar balandžio viduryje paklausta, ar N.Venckienė vis dar gali dirbti teisėja, prezidentė pareiškė už žodžius nieko neatleidinėjanti.
Ketvirtadienį perskaitytame pranešime D.Grybauskaitė pabrėžė visuomet palaikanti ir palaikysianti ieškančius tiesos. „Tačiau niekindami valstybę, keikdami jos teisėsaugą ir įstatymus, vykdydami tik savo teisingumą, tiesos nerasime“, – pridūrė ji.
Politikai Lietuvoje apie Garliavą yra tiek visko pasakę, kad užteks ilgam. Šiuo požiūriu D.Grybauskaitė pasielgė logiškai ir protingai, – sakė A.Krupavičius.
Kaip 15min.lt sakė politologas Lauras Bielinis, tampa akivaizdu, kad nuo radikalaus ir nepasverto Garliavos įvykių vertinimo valstybės vadovė pamažu pereina prie teisiškai motyvuoto kalbėjimo.
„Metinėje kalboje ji būtent tai ir pabrėžė“, – pridūrė L.Bielinis.
Politologas Algis Krupavičius 15min.lt teigė, kad po akivaizdžios mirusio Drąsiaus Kedžio giminių ir jų šalininkų gynybos D.Grybauskaitė darosi nuosaikesnė. „Prezidentė yra prisiekusi būti teisinga visiems. Manau, dabartinė jos pozicija yra subalansuotas pasirinkimas, – kalbėjo A.Krupavičius. – Politikai Lietuvoje apie Garliavą yra tiek visko pasakę, kad užteks ilgam. Šiuo požiūriu D.Grybauskaitė pasielgė logiškai ir protingai“.
Pilstė iš tuščio į kiaurą
Abu politilogai atkreipė dėmesį, jog trečiasis per kadenciją D.Grybauskaitės metinis pranešimas – nebe toks griežtas kaip pernykštis ar užpernykštis.
„Susidarė įspūdis, kad pranešime gerokai pilstoma iš tuščio į kiaurą. Temų palietė labai daug, buvo galima tikėtis, kad išgirsime strateginių ekonomikos, socialinių reikalų tikslų sąrašą ir galimus sprendimus, tačiau taip neatsitiko. Ekonomikos temoje buvo pakartoti šiandien jau banaliai skambantys teiginiai, kad reikia finansinės drausmės, ekonomikos augimo. Sužinojome, kad prezidentė išlieka dabartinės Vyriausybės energetikos politikos lobistė, aktyviai remia Visagino atominės elektrinės, dujų terminalo statybas“, – kalbėjo politologas.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad pranešime apskritai nebuvo apibrėžta užsienio politikos darbotvarkė. D.Grybauskaitė pranešime teigė, kad gera kaimynystė nėra duotybė.
„Turint omenyje, kad Lietuva susipyko su visais partneriais, su kuriais tik buvo galima susipykti, užsienio politikai derėjo skirti daugiau dėmesio. Nors artėja Lietuvos pimininkavimas Europos Sąjungai, pranešime užsienio politikai teko antraeilis vaidmuo“, – sakė jis.
Apėjo nemalonias temas
L.Bielinis taip pat sutinka, kad šiųmečio D.Grybauskaitės pranešimo tonas – nebe toks grėsmingas. „Matome, kad argumentai dėliojami daug nuosaikiau, priekaištai išsakomi korektiškiau. Nenuostabu, nes nuo pat pradžios iki kalbos pabaigos prezidentė pabrėžė politinio susitarimo, tarpusavo įsiklausimo svarbą“, – atkreipė dėmesį politologas.
Jo teigimu, D.Grybauskaitė sukritikavo konservatorius dėl istorijos, susijusios su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, parodydama dešiniesiems jų peržengtas ribas. Tačiau kartu ji ir nemažai gero pasakė apie valdančiųjų siekį palaikyti finansinės drausmės politiką.
L.Bieliniui taip pat atrodo, kad D.Grybauskaitė per mažai dėmesio skyrė užsienio politikai. "Jos požiūris į užsienio politiką kalboje turėjo labai ryškų ekonominį ir finansinį akcentą. Ir ne daugiau. Tai leido jai apeiti kritines vietas, kuriose ji negalėjo savęs ryškiai parodyti. Pavyzdžiui, santykiuose su kaimynais. Apie įtampas nebuvo užsiminta“, – pabrėžė jis.
