„Kiekviena šalis sprendė savo tam tikrus taktinius diplomatinius uždavinius, ir Lietuvos pozicija kaip tik tą liudijo. Santykiai su JAV ir Izraeliu, kurios ypatingai priešinasi tokiam būdui didinti Palestinos tarptautinį pripažinimą, nulėmė Lietuvos apsisprendimą nepritarti Palestinos narystei UNESCO,“- BNS ketvirtadienį sakė T.Janeliūnas.
Anot politologo, Palestinos priėmimas suteikia palestiniečiams moralinį pasitenkinimą, tačiau tai gali nepasitarnauti taikos procesui Artimuosiuose Rytuose.
„Tai turėtų palestiniečiams suteikti moralinį pasitenkinimą, tačiau dvišalis taikos procesas, kuris priklauso nuo Palestinos ir Izraelio dvišalių santykių, dar labiau įstrigs ir bus dar sudėtingiau ieškoti kompromisų tarp žydų ir palestiniečių, nes, kaip matyti, Izraelis yra ypatingai nepatenkintas tokia įvykių eiga,“ – sakė T.Janeliūnas.
„Krizė Artimuosiuose Rytuose jau dabar gilėja vien dėl Izraelio reakcijos. Tarptautinis pripažinimas palestiniečiams yra į naudą, tačiau atitinkamai Izraelio sankcijos ir reakcija sunkina palestiniečių gyvenimą toje konkrečioje vietovėje,“ – pridūrė jis.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas sakė manąs, kad ir kiti balsavimai dėl Palestinos narystės Jungtinių Tautų organizacijose turėtų būti panašūs.
Per balsavimą šį pirmadienį Lietuva buvo viena iš vos 14 šalių, balsavusių prieš Palestinos narystę UNESCO. Už buvo 107 valstybės, o 52 susilaikė.
Komentuodama Lietuvos motyvus, Užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Palestinos prašymas tapti visaverte UNESCO nare yra ankstyvas ir „vargiai prisidės prie spartesnio Palestinos klausimo sureguliavimo“. Premjeras Andrius Kubilius ketvirtadienį sakė, kad sprendimai dėl Palestinos JT forumuose krizę gali tik pagilinti.
