D.Grybauskaitė neapleidžia populiariausių politikų sąrašo viršūnės – tai, kad ji geriausiai atstovauja jų interesams, nurodo daugiau nei pusė lietuvių. Nuo pirmųjų dienų D.Grybauskaitė stengiasi parodyti, kad nebus vien tik moralinis politinės padangės autoritetas kaip jos pirmtakas Valdas Adamkus.
„Ant kilimėlio“ kviečiami ministrai, vyksta nuolatiniai susitikimai su premjeru Andriumi Kubiliumi, verslininkais, valstybės institucijų vadovais, du vetuoti įstatymai, planuojama esminė VSD reforma, prasidėjęs LEO LT likvidavimo procesas, Seime baigėsi vilkinimas dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko Vytauto Greičiaus atstatydinimo – taip trumpai būtų galima apžvelgti šalies vadovės veiklą.
Prezidentės klauso ne visi
Tačiau jai teko susidurti su Konstitucijos apribojimais. Po rinkimų kalbėjusi, kad netenkina penkių ministrų veikla, ji A.Kubiliaus vVriausybę patvirtino vos su vienu pasikeitimu – vietoj Rimanto Dagio į socialinės apsaugos ir darbo ministro kėdę atsisėdo Donatas Jankauskas. Tiesa, prieš tai į Briuselį išvykusį finansų ministrą Algirdą Šemetą pakeitė Ingrida Šimonytė.
Kol kas aiškios strategijos, ką ji ruošiasi pasiekti, nėra, o bendrų rinkimų programos teiginių nebeužtenka,– kritikavo A.Krupavičius.Taip pat vienas pirmųjų prezidentės darbų buvo pasirašyti kontroversiškai vertinamą Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą, kai Seimas atmetė V.Adamkaus veto.
Jai nepavyko įkalbėti iš pareigų pasitraukti ryšiais su nusikalstamu pasauliu kaltinto buvusio Seimo pirmininko Arūno Valinsko, o dabar nesiseka įtikinti A.Kubiliaus dar labiau mažinti socialines išmokas ir nedidinti „Sodros“ įmokų.
Savo įvaizdį pateisino
Politologas Algis Krupavičius 15min.lt teigė, kad šalies vadovė per pirmąsias šimtą dienų pateisino savo kurtą energingos, aktyvios ir ryžtingos politikės įvaizdį.
Tačiau jis pasigenda aiškesnės prezidentės pozicijos vidaus politikos gyvenime. „Kartais pozicijos keitėsi ir buvo šiek tiek priešingos. Pavyzdžiui, komentarai dėl VSD. Iš vieno komentaro atrodė, kad tarsi pritariama jų veiklai, kituose VSD ir jo vadovybė kritikuojama. Šiaip ar taip, prezidentė parodė, kad turi savo nuomonę dauguma svarbiausių klausimų“, – kalbėjo politologas.
A.Krupavičiaus teigimu, prezidentė kadencijos pradžioje visuomenei turėjo pristatyti savo strategiją, t. y. – svarbiausius numatomus darbus, tačiau to nepadarė. „Kol kas aiškios strategijos, ką ji ruošiasi pasiekti, nėra, o bendrų rinkimų programos teiginių nebeužtenka“, – kalbėjo pašnekovas.
Užsienio politika labiau subalansuota
Po D.Grybauskaitės skambučio Rusijos prezidentui Dmitrijui Medvedevui ir po Baltarusijos vadovo Aleksandro Lukašenkos vizito į mūsų šalį pasigirdo kalbų, kad kardinaliai keičiasi Lietuvos užsienio politikos kursas.
A.Krupavičius taip nemano: esą dar praėjo per mažai laiko, kad būtų galima matyti kokių nors aiškių pokyčių, kol kas matomas tik energingumas ir aktyvumas.
„Jei yra pokytis, tai tik didesnės pusiausvyros linkme. Lietuva anksčiau buvo vadinama viena ištikimiausių JAV sąjungininkų Europoje – šiandien galbūt jau nesame patys artimiausi. Kita vertus, Amerikos užsienio politika taip pat keičiasi“, – sakė politologas.
Mažai matoma komanda
Lygindamas D.Grybauskaitę su buvusiais Lietuvos vadovais A.Krupavičius pabrėžė, kad jai pavyko darbų imtis greitai – priešingai nei antrosios kadencijos metu Valdui Adamkui, kai buvo įstrigęs jo komandos formavimo procesas. „Komandą suformavo greitai, dirba efektyviai. Tiesa, išskyrus atstovą spaudai, kiti komandos nariai žiniasklaidoje gana mažai matomi, bet tai irgi turbūt tam tikras stiliaus bruožas, tikriausiai ir toliau taip bus“, – kalbėjo politologas.
Santykiai gali paaštrėti
Jis prognozavo, kad ateityje gali paaštrėti santykiai tarp prezidentūros ir kitų valdžios institucijų. Politologas pabrėžė, kad labai tikėtina įtampa tarp prezidentės ir Vyriausybės, nes D.Grybauskaitė stengiasi turėti didesnį vaidmenį vidaus politikoje nei ankstesni šalies vadovai.
„Ypač tai matyti ją lyginant su Valdu Adamkumi, kuris niekada neturėjo didelių pretenzijų daryti įtaką Vyriausybei ar jos sprendimams. D.Grybauskaitė tokių ambicijų turi. Šiuo požiūriu ji panašesnė į Algirdą Brazauską“, – aiškino A.Krupavičius.
Tikisi intensyvios kadencijos
Pati prezidentė teigia nemėgstanti veiklos planuoti penkmečiais, tačiau nori Lietuvą matyti demonopolizuotą, su skaidria ir visiems lygia teisingumo sistema, sutvarkytu energetikos sektoriumi, euru ir naujomis investicijų galimybėmis, pilietiška visuomene.
„Pirmuosius tris mėnesius kiekviena diena paženklinta naujais iššūkiais ir intensyviu darbu. Ypač kritinis laikas iš prezidentės reikalauja greitų ir ryžtingų veiksmų, išjudinant būtiniausius sprendimus net ir labiausiai apleistose srityse. Koks šimtas dienų, tokia greičiausiai bus ir visa kadencija“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.
