Prieš 15 metų į Vašingtoną pasirašyti bendradarbiavimo chartijos vykusio Prezidento Algirdo Brazausko kadencija ėjo į pabaigą. Tuomet išrinktuoju Prezidentu jau buvo paskelbtas Valdas Adamkus. Vilniaus oro uoste A.Brazausko į Vašingtoną išlydėti atvyko tuomet su Prezidentu konfrontavusių konservatorių lyderis, Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis. Jie persimetė keliomis frazėmis apie orą.
Lietuvos delegacija į Jungtines Valstijas vyko per Paryžių. Čia juos pasitiko Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje Ričardas Bačkis. Trys Baltijos šalių prezidentai susitiko Jungtinių Valstijų Gynybos departamento centrinėje būstinėje, Pentagone. Čia juos priiėmė Valstijų Gynybos sekretoriaus pirmasis pavaduotojas Johnas Hamre`as. Prezidentai surengė spaudos konferenciją Nacionaliniame spaudos klube.
Susitikimuose su Valstybės sekretore Madeleine Albright, vėliau su Jungtinių Valstijų prezidentu Billu Clintonu Lietuvos delegaciją lydėjo ir tuometinė Lietuvos ambasados Jungtinėse Valstijose įgaliotoji ministrė Dalia Grybauskaitė. Ji dalyvavo ir prezidentams pasirašant bendradarbiavimo chartiją. Po sutarties pasirašymo, Baltuosiuose rūmuose pasisakė Baltijos šalių prezidentai.
Aš manau, kad tai yra priminimas Rusijai, kad Amerika žino, kas čia yra, rūpinasi, kas vyksta ir, kad reikalui esant, Rusija per daug neįsivaizduotų. Bet svarbiausias priminimas, kad čia – ne artimasis užsienis, o NATO teritorija. Samprotauja politologas Kęstutis Girnius.
„JAV ir Baltijos chartija dar kartą patvirtina, kad Lietuva yra rimta kandidatė NATO narystei ir kad JAV remia Baltijos šalių siekius ir jų pastangas tapti šio aljanso nare“, – tąkart kalbėjo Lietuvos Prezidentas A.Brazauskas.
Vašingtone A.Brazauskas interviu žurnalistams tada sakė, tikįs, kad Lietuva taps NATO nare ir kad tai užtikrins mums ir kitoms Baltijos valstybėms ilgalaikį stabilumą ir saugumą.
Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas sako, kad vien bendradarbiavimo chartijos pasirašymas buvo reali integracijos į NATO pradžia.
„Chartija suteikė tam tikras, galbūt ne absoliučias, saugumo garantijas. Tai buvo sutartis dėl saugumo su pagrindine NATO valstybe. Tai buvo labai rimtas žingsnis“, – įsitikinęs Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas.
Politologai sako, kad šios savaitės Baltijos valstybių prezidentų susitikimas su Jungtinių Valstijų prezidentu Baracku Obama surengtas siekiant patikinti, kad Baltijos šalys svarbios sąjungininkės Valstijoms ir paraginti jas toliau tokiomis išlikti.
„Pastaruoju metu JAV turi vėl pakankamai daug darbo įvairiose pasaulio šalyse, kraštuose ir, be abejo, sąjungininkų parama yra labai vertinga“, – dėsto politologas Tomas Janeliūnas.
Politologas Kęstutis Girnius sako, kad Barackas Obama yra kritikuojamas per mažai dėmesio skiriąs Rytų ir Vidurio Europai. Tai vienas iš argumentų, kodėl nuspręsta pakviesti Baltijos šalių vadovus. Kita vertus, tai ir žinia Rusijai, paaštrėjus jos ir JAV nesutarimams.
„Aš manau, kad tai yra priminimas Rusijai, kad Amerika žino, kas čia yra, rūpinasi, kas vyksta ir, kad reikalui esant, Rusija per daug neįsivaizduotų. Bet svarbiausias priminimas, kad čia – ne artimasis užsienis, o NATO teritorija“, – samprotauja politologas Kęstutis Girnius.
Jungtinių Valstijų ir Rusijos šlubuojančių santykių fone įvykęs Baracko Obamos susitikimas su Baltijos valstybių vadovais surengtas prieš B. Obamos vizitą į Sankt Peterburge vyksianti didžiojo dvidešimtuko ekonomikos viršūnių susitikimą. Beje, pakeliui į Rusiją planuojamas jo vizitas Švedijoje.
