„Manau, kad didelė dalis buvo tokių, kurie manė, jog jų pilietinė pareiga yra nedalyvauti šiame referendume – tiek dėl to, kad jame užduodami klausimai formuluojami netinkamai, tiek dėl to, kad pati diskusija jiems pasirodė nekonstruktyvi“, – BNS sekmadienio vakarą sakė politikos ekspertas.
Manau, kad didelė dalis buvo tokių, kurie manė, jog jų pilietinė pareiga yra nedalyvauti šiame referendume – tiek dėl to, kad jame užduodami klausimai formuluojami netinkamai, tiek dėl to, kad pati diskusija jiems pasirodė nekonstruktyvi, – sakė R.Vilpišauskas.
Pasak R.Vilpišausko, pasyvumą taip pat lėmė referendumo laikas, nes daug žmonių šiuo metu atostogauja ar savaitgalius praleidžia ne namuose, bei didelės dalies piliečių menkas domėjimasis politika ir pozicija nedalyvauti jokiose rinkimuose.
300 tūkst. rinkėjų parašų surinkę iniciatoriai siūlė Konstitucijos pataisas, kuriomis būtų uždrausta parduoti žemę užsieniečiams ir juridiniams asmenims. Jie taip pat siekė nustatyti, jog referendumui paskelbti ateityje pakaktų surinkti 100 tūkst. parašų.
Referendumo kritikai teigė, kad uždraudus parduoti žemę užsieniečiams būtų pažeisti Lietuvos įsipareigojimai Europos Sąjungai (ES), taip pat kritikavo, kad balsavime vienodai reikia pasisakyti už skirtingus, tarpusavyje nesusijusius klausimus.
Sekmadienį, likus valandai iki balsavimo pabaigos, savo valią buvo pareiškę 10,92 proc. rinkėjų, dar 3,17 proc. rinkėjų balsavo iš anksto.
Tam, kad referendumas įvyktų, jame turėjo balsuoti pusė visų Lietuvos rinkėjų.
