„Pats tiesioginių merų rinkimų įvedimo faktas, matyt, leis šiek tiek vietos valdžią priartinti prie žmonių, meras bus labiau atskaitingas vietos bendruomenėms ir tuo demokratija turėtų laimėti. Kita vertus, nereikia manyti, kad tiesioginiai mero rinkimai yra panacėja, kad visas vietos valdžios ir apskritai Lietuvos politikos problemas išspręs. Išties piliečiai ir bendruomenės turi būti gerokai aktyvesnės visuose politikos lygiuose, kad matytume daugiau teigiamų poslinkių“, – BNS ketvirtadienį sakė Kauno technologijos universiteto Viešosios politikos ir administravimo instituto direktorius Algis Krupavičius.
Teigiamai tiesioginių merų rinkimų įteisinimą vertina ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Tomas Janeliūnas.
„Aišku, demokratine prasme tai yra teigiamas žingsnis, nes dauguma visuomenės jau gana seniai buvo išreiškusi tokį nusiteikimą, kad merus norėtų rinkti tiesiogiai“, – BNS teigė politologas T.Janeliūnas.
Visgi, jo manymu, realių pokyčių naujoji tvarka atneš tik į didesnius miestus.
„Aš manau, kad gali daugiau pokyčių būti Lietuvos didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, kur į mero postus gali pretenduoti ir nacionaliniu lygiu labiau žinomi žmonės, politikai. O tuo metu rajonuose, mažuose miesteliuose, greičiausiai vis tiek į postus kandidatuos tie patys – žinomi, galbūt ne vieną kartą vadovavę, ir natūraliai, matyt, jie turės daugiausiai šansų laimėti tuos rinkimus: ten konkuruoti kažkokiems atvykėliams yra gana sudėtinga ir žmonės labiau linkę pasitikėti tais, kuriuos jau seniai pažįsta“, – dėstė T.Janeliūnas.
Politologas A.Krupavičius, be kita ko, sakė, kad norint savivaldos politikus padaryti labiau atskaitingus gyventojams, ateityje reikėtų svarstyti galimybę smulkinti apygardas. Toks siūlymas buvo pateiktas ir šioje sesijoje Seimui svarstant tiesioginius merų rinkimus įteisinančias pataisas, bet joms galiausiai nepritarta.
„Viena iš aktualiausių pataisų būtų tai, kad savivaldybių tarybų nariai būtų renkami ne visos savivaldybės teritorijoje, bet savivaldybės būtų padalintos į rinkimų apygardas su keliais mandatais ir tuomet toms teritorijoms atstovautų konkrečiai išrinkti kandidatai. Būtų galima išlaikyti iš esmės partinių ir visuomeninių organizacijų sąrašų sistemą, bet apygardos turėtų būti mažesnės ir tuomet rinkėjams būtų aiškiau, kas yra jų atstovai miesto ir rajono savivaldybėje“, – sakė A.Krupavičius.
Po daugiau kaip dešimt metų trukusių diskusijų dėl tiesioginių merų rinkimų Seimas ketvirtadienį juos įteisino. Prezidentei Daliai Grybauskaitei pasirašius įstatymą, tiesiogiai merus rinkti gyventojai galėtų jau kitų metų vasario pabaigoje arba kovo pradžioje vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose.
