Į I.Ruginienės pareiškimą, kad Vilniuje atidariusi Taivaniečių vardo atstovybę Lietuva „šoko prieš traukinį ir pralaimėjo“, nes nederino veiksmų su tarptautiniais partneriais, penktadienį sureagavo ir Pekinas, ir Taipėjus.
Kinijos atstovų teigimu, vien Lietuvos atsiprašymo norint gerinti santykius nepakaks – Lietuva turi ne tik pripažinti, bet ir „taisyti klaidą“, kuria jie vadina sustiprintus ryšius su Taivanu.
Taivano diplomatijos atstovai savo ruožtu pareiškė, kad iš gilesnių ryšių abi šalys gavo abipusės naudos – užmezgė bendradarbiavimą lazerių technologijų, mikroschemų, finansų srityse.
Taivano atstovai pakartojo, jog 2021-aisiais Vilniuje atidarytos Taivaniečių atstovybės Lietuvoje pavadinimas buvo sutartas pasiekus kompromisą.
Kalbėdamas apie santykių „atšildymą“ su Kinija prezidentas Gitanas Nausėda laikosi pozicijos, kad tam reikia abiejų valstybių noro, bet Lietuva mato ir pernelyg artimo bendradarbiavimo su komunistiniu režimu grėsmes.
Naujausių I.Ruginienės pasisakymų G.Nausėda nevertino.
R.Vilpišauskas: kuri yra tikroji pozicija?
R.Vilpišauskas pastebi išsiskiriančias pozicijas ir svarsto, ar I.Ruginienė poziciją apskritai derino su Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos diplomatiniu kursu.
Jis užsimena ir apie tai, ar Lietuva geopolitiškai įgytų daugiau pliusų, ar minusų paaukojusi Taivaniečių atstovybę dėl santykių su kinais, bei įspėja: tai, ką premjerė pavadino klaida, neturėtų būti kartojama dar kartą.
