Dabar populiaru
Publikuota: 2013 gruodžio 13d. 05:53

Popierinės Algirdo Butkevičiaus metinės. Tostas už tai, kad nieko nesugriovė

Algirdas Butkevičius
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Algirdas Butkevičius

Lietuvos krizių premjeru vadinamas Andrius Kubilius dėkoja jį pakeitusiam Algirdui Butkevičiui, kad jis per metus, kuriuos praleido Vyriausybės rūmuose, dar nieko nesugriovė. Darbas rimtas, bet ar metų jam nudirbti – ne per daug? Ar per tiek laiko nebuvo galima ir ko nors sukurti?

„16-osios Vyriausybės programa“ prieš metus buvo vadinamos dvi programos. Su pirmąja ambicingai į pernai vykusius Seimo rinkimus ėjo konservatoriai. Kitą – socialdemokratų partijos vadovaujamos Vyriausybės – lygiai prieš metus, gruodžio 13 dieną, patvirtino Seimas.

Vyriausybė neišlaidavo, atlaikė „Gazprom“ spaudimą, sėkmingai pirmininkavo Europos Sąjungai... Tokius Vyriausybės pasiekimus šią savaitę po susitikimo su ministų kabineto nariais vardijo prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tądien prezidentūroje besilankiusieji sakė, kad prezidentės žodžiai skambėjo kaip liaupsės A.Butkevičiaus Vyriausybei, nes tuo metu pernai ji kartojo nenorinti matyti Vyriausybės su teisiama partija ir apskritai pagyromis nesižarstė. Dabar tik kartoja, kaip sunku koalicijoje dirbti A.Butkevičiui.

„Matau šios Vyriausybės pastangas ir galimybes atlikti savo darbą ir savo užduotis, o daugumos kokybė visgi apsunkina šios Vyriausybės galimybes atlikti darbus greičiau ir efektyviau“, – teigdama, kad palaiko A.Butkevičių, kalbėjo prezidentė.

Dalia Grybauskaitė Algirdo Butkevičiaus Vyriausybę pirmoje metų pusėje jos nenaudai lygino su A.Kubiliaus kabinetu, o antroje pusėje jau negaili jai pagyrimų.
Dalia Grybauskaitė Algirdo Butkevičiaus Vyriausybę pirmoje metų pusėje jos nenaudai lygino su A.Kubiliaus kabinetu, o antroje pusėje jau negaili jai pagyrimų.

Darbo partijos cirkas

„O kur prezidentei dingti?“, – 15min.lt sakė liberalas Remigijus Šimašius. Prezidentė, tvirtindama šią Vyriausybę, pasak parlamentaro, iškėlė tokius reikalavimus, kokius galėtų atitikti ir greičiausiai atitiko būtent ši Vyriausybė. Pernai prezidentė, tvirtindama ministrus, buvo kur kas griežtesnė.

„Nu chuli“, tai ministru nori būti?“ – taip Viktoras Uspaskichas esą pasiūlė kultūros ministro kėdę etiketo specialistui Giedriui Drukteiniui.

„Na, jo“, – atsakęs G.Drukteinis. Jo norai ir liko norais, nes G.Drukteinio kandidatūros nepatvirtino ir pats Algirdas Butkevičius.

Kęstutis Daukšys ir Giedrius Drukteinis
Kęstutis Daukšys ir Giedrius Drukteinis pretendavo užimti kultūros ministro postą

Be G.Drukteinio, į dabar Šarūno Biručio užimamą postą Viktoras Uspakichas dar siuntė aktorių, pramoginių renginių vedėją Juozą Gaižauską bei renginių organizatorių Tadą Rimdžių. Jų A.Butkevičius net nedrįso prezidentei pristatyti kaip kandidatų. 

Vyriausybės formavimas strigo būtent dėl Darbo partijos siūlomų ministrų. Prezidentė, iš pradžių pareiškusi, kad ministru negali būti teisiamos partijos atstovas, vėliau Darbo partijos kandidatus atmetinėjo vieną po kito. Pas prezidentę keliavo kandidatė į švietimo ir mokslo ministrus „darbietė“ Virginija Baltraitienė, dabar Seimo pirmininkė, tuomet kandidantė į socialinės apsaugos ir darbo ministro kėdę Loreta Graužinienė, kultūros ministro kėdę nusižiūrėjęs dabar Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Kęstutis Daukšys. Bet visi iš prezidentūros išėjo be ministrų portfelių, o L.Graužinienė net neslėpė buvusi pažeminta.

Švelnesnė retorika mainais į A.Butkevičiaus pasitraukimą

Kodėl D.Grybauskaitė dabar pasirinko girti, o ne peikti šią Vyriausybę?

Politologas Vytautas Dumbliauskas: Įsivaizduokite priešingą situaciją. Butkevičius pareiškia, kad kandidatuoja prezidento rinkimuose. Ar įsivaizduojate, kad tokiu atveju Grybauskaitė giria Butkevičių, jo Vyriausybę?

15min.lt žurnalistė: Nelabai.

V.Dumbliauskas: Sutikite, tokiu atveju Vyriausybės metinės būtų kitokios.

Politologo teigimu, prezidentės retorika per metus išties pasikeitė. Jeigu į prezidento rinkimus socialdemokratai deleguotų ne Zigmantą Balčytį, o patį premjerą, D.Grybauskaitė, ko gero, būtų ne išgyrusi, o išpėrusi dabartinę Vyriausybę.

„Vienas iš rimtų pasiekimų yra tas, kad ji nepadarė didelių nesąmonių“, – tokį pagrindinį A.Butkevičiaus Vyriausybės laimėjimą išskyrė politologas Algis Krupavičius.

Įprasta, kad pirmaisiais metais po rinkimų Vyriausybės turi pakankamai aukštą rinkėjų pasitikėjimą, todėl nepuola imtis didesnių darbų.

Vienas iš rimtų pasiekimų yra tas, kad ji nepadarė didelių nesąmonių, – sakė A.Krupavičius.

„Šitą taisyklę Lietuvoje paneigė Andrius Kubilius. Dėl finansų ir ekonomikos krizės, apėmusios pasaulį, turėjo imtis labai energingų žingsnių ir pradėti savo veiklą nuo naktinės mokesčių reformos. A.Butkevičiaus Vyriausybė, priešingai, savo veiklą pradėjo palaipsniui, nuosekliai, išskyrus tai, kad jos suformavimo procesas dėl prezidentės kitokio požiūrio į galimą koalicijos sandarą buvo itin sudėtingas ir labai komplikuotas“, – sakė politologas.

Mažiausi – stipriausi?

„Vyriausybė, nepaisant to, kad ji dirba pakankamai stabiliai, per savo pirmus veiklos metus prarado ūkio ministrę. Vyriausybių, kurioje keičiami ministrai, užimantys tikrai svarbius postus, pirmaisiais veiklos metais nebuvo daug. Nėra įprasta, kad, Vyriausybei pradėjus darbą, būtų keičiamas svarbus ministras“, – sakė A.Krupavičius.

Birutė Vėsaitė
Birutė Vėsaitė Ūkio ministerijai vadovavo trumpai, bet ryškiai.

Ministrų kabinete karaliauja socialdemokratai – net 7 ministrus delegavo Socialdemokratų partija. Loretos Graužinienės vadovaujami „darbiečiai“ turi 4 ministrus, Rolando Pakso „Tvarka ir teisingumas“ – 2, Lietuvos lenkų rinkimų akcija – 1 ministrą.

Socialdemokratai vieno ministro jau neteko – įsivėlusi į skandalą krito energetikos ministrės kėdę besimatavusi, bet ūkio gavusi, socialdemokratė Birutė Vėsaitė. Ją pakeitė nepartinis, bet socialdemokratų deleguotas Evaldas Gustas.

Kol kas atrodo, kad stipriausi yra mažiausių koalicijos partnerių atstovai – LLRA skirtas energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius ir „tvarkietis“ aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, viešumoje sulaukiantus daugiausia teigiamų vertinimų.

Šiuos ministrus giria ir opozicinės partijos.

„Jeigu būtų J.Neverovičiaus valia, aš nesu kalbėjęs su juo, bet turiu tokią nuojautą, kad būtų ir atominė statoma, ir „Chevron“ nebūtų išvytas“, – 15min.lt sakė konservatorius Kęstutis Masiulis.

Jaroslavas Neverovičius įvardijamas kaip vienas stipriausių šios Vyriausybės ministrų
Jaroslavas Neverovičius įvardijamas kaip vienas stipriausių šios Vyriausybės ministrų

R.Šimašius, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime atstovas, sutiko: „Nieko blogo tikrai negaliu pasakyti apie J.Neverovičių. Bet apskritai energetikos sektoriuje man toks įspūdis, kad lyg ir po nelaiminga žvaigžde būtų gimusi ta ministerija. Bandoma daryti kažkas lyg ir gero, bet iš tiesų vyksta įvairūs dalykai, arba nesusišnekėjimai viduj, arba neapsisprendimai dėl projektų.“

Ilgiausiai trypčiojama prie atominės elektrinės projekto. Nors gyventojai patariamajame referendume aiškiai pasakė, kad atominės elektrinės nenori, Vyriausybė priimti sprendimo taip ir nesiryžta.

K.Masiulis tikino žinąs, kodėl J.Neverovičius – vienas geriausių šios Vyriausybės ministrų: „Būdama didelė frakcija, Socialdemokratų partija pirmiausia žiūri į partinį bilietą. Lenkai, būdami maži, kokio nors politiko į tokią sudėtingą sritį kaip energetika negali įmesti, nes žino, kad sužlugs. Labai protingai lenkai padarė statydami lenką, bet tikrai specialistą tos srities.“

Kitas giriamas ministras – antros pagal mažumą koalicijos partnerės partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas V.Mazuronis.

„Tai yra vienas sėkmingiausių šios srities ministrų per ilgą istoriją, galbūt net per visą laikotarpį“, – sakė konservatorius K.Masiulis ir pabrėžė, kad ir konservatorių valdymo laikais, kai Aplinkos ministerija priklausė Arūno Valinsko partijai, nieko nebuvo daroma. Dabar renovacija, nors ir lėtai, bet juda į priekį.

Nieko blogo tikrai negaliu pasakyti apie Jaroslavą Neverovičių, – sakė R.Šimašius, pasižiaugęs, kad nauja Vyriausybė tęsia pradėtus darbus.

Tuo metu R.Šimašius dar išskyrė Užsienio reikalų ministeriją, kuriai pastarajį pusmetį teko svarbus uždavinys – pirmininkavimas Europos Sąjungai.

„Vyriausybei yra didelis noras nieko nepadaryti tokio radikalaus, dėl ko tektų paskui aiškintis. Čia galbūt išskyrus vieną kitą atvejį, pavyzdžiui, Vytenio Andriukaičio nesėkmingą bandymą stumti labai blogą sveikatos reformą“, – sakė liberalas.

Bene daugiausia kritikos kliūva pačiam premjerui. Dažniausiai dėl to, kad kartais pats sau prieštarauja.

Nuomonės – kaip kojinės

Prie žodžių besikabinėjančiuosius A.Butkevičius vasarą yra subaręs: „Ir nemaišykit rytinių ir vakarinių pasisakymų.“ Pateikiame skaitytojams 3 klausimus ir 6 A.Butkevičiaus nuomones apie juos.

Premjeras apie Lietuvos skolą:

2010 metai: Vyriausybė ir toliau skolinasi, tik apie tai Lietuvos žmonės sužino tuomet, kai pats faktas jau įvykęs.

2013 rugsėjo 2 diena: Faktiškai buvo galima tada didinti valstybės skolą, pavyzdžiui, dviem milijardais litų, nuo to niekas nebūtų atsitikę.

Premjeras apie pensijų grąžinimą:

2012 metų gruodžio 11 diena: Ekonominio sunkmečio metais sumažintos pensijos gali būti pradėtos grąžinti nuo 2014 metų.

2013 liepos 1 diena: Kalbėti apie 2014 metus, aš manau, šiandien nebūtų išmintinga.

Premjero atsakymas į klausimą, ar po Švedijos ekspertų išvadų dėl Baltijos valstybių prisijungimo prie Europos elektros tinklo galimybių bus aišku, ar Lietuva statys naują atominę elektrinę:

2013 metų liepos 10 diena: Taip, taip...

2013 metų liepos 11 diena: Ne, aš manau, kad ne.

Nuomonių kaita, ar bent jau neaiški jų raiška, yra būdinga premjerui. Tą pastebi ir kolegos bei politologai.

„Vyriausybė kartais nesugebėjo aiškiai suformuluoti savo pozicijų, painiojamasi, neužtikrintumas priimant vieną ar kitą sprendimą. Ministras pirmininkas sakė vienas kitam prieštaraujančius teiginius“, – sakė A.Krupavičius.

Dabartinės Vyriausybės darbą jis vertintų 8 balais iš 10. Už tai, kad nepadarė nesąmonių.

Išbandymas Prezidento rinkimais

„A.Butkevičiaus Vyriausybei savotiška raudona linija bus prezidento rinkimai“, – sakė A.Krupavičius.

Asmeninio archyvo nuotr./prof. Algis Krupavičius
Asmeninio archyvo nuotr./prof. Algis Krupavičius

2014 metų gegužę, po prezidento rinkimų, 16-osios Vyriausybės nariai turės grąžinti savo įgaliojimus naujam prezidentui. Arba D.Grybauskaitei. Ji dar nepatvirtino, kad dalyvaus rinkimuose, tačiau jie jau ironiškai vadinami prezidentės rinkimais.

Tai reiškia, kad kitų metų gegužę klibės visų ministrų kėdės – naujas prezidentas atidžiai peržiūrės kiekvieno ministro darbus ir kompetencijas. Jei nepatiks, galės ministro kėdės ir negrąžinti.

„Jeigu mes planuojame, kad D.Grybauskaitė rinkimus laimės nesunkiai, tai po pergalės ji pasinaudos proga netinkamiems ministrams pašalinti. Ministro pirmininko ji tikrai negalės pakeisti, bet, manau, bus tas pats, kas buvo pernai rudenį dėl ministrų kandidatūrų“, – 15min.lt sakė V.Dumbliauskas.

Vytautas Dumbliauskas
Vytautas Dumbliauskas

A.Butkevičius rinkimuose dalyvauti nepanoro – socialdemokratų kandidatu prezidento rinkimuose greičiausiai bus patvirtintas kol kas į atvirą konfliktą su prezidente nelinkęs veltis europarlamentaras Zigmantas Balčytis. Jeigu socialdemokratams pasisektų rinkimuose, sustiprėtų jų pozicija valdžioje. Tačiau, ir nesėkmės atveju, valdančioji partija greičiausiai nieko neprarastų.

„Socialdemokratų partijoje ir ne tik stipriausias kandidatas yra A.Butkevičius. Rinkimuose dalyvaujant antram ar trečiam partijos asmeniui, matyt, net ir pralaimėjimo atveju nuostoliai būtų tikrai ne itin dideli“, – sakė V.Dumbliauskas.

Nors Z.Balčytis pareiškė, kad paklius į antrąjį prezidento rinkimų turą, tądien vyks ir rinkimai į Europos Parlamentą, kur jis taip pat kandidatuoja. Apžvalgininkai mano, kad rinkimai į Europos Parlamentą ir yra tikrasis Z.Balčyčio taikinys, nes rimtai varžytis Prezidento rinkimuose jam trūksta ir charizmos, ir žinomumo, ir idėjų.

Ministrų kabineto nariai

  • Jaroslavas Neverovičius (Lietuvos lenkų rinkimų akcija) – energetikos ministras
  • Rimantas Šadžius (Lietuvos socialdemokratų partija) – finansų ministras 
  • Algimanta Pabedinskienė (Darbo partija) – socialinės apsaugos ir darbo ministrė
  • Dainius Pavalkis (Darbo partija) – švietimo ir mokslo ministras
  • Juozas Olekas (Lietuvos socialdemokratų partija) – krašto apsaugos ministras 
  • Šarūnas Birutis (Darbo partija) – kultūros ministras 
  • Valentinas Mazuronis („Tvarka ir teisingumas“) – aplinkos ministras
  • Rimantas Sinkevičius (Lietuvos socialdemokratų partija) – susisiekimo ministras 
  • Vytenis Povilas Andriukaitis (Lietuvos socialdemokratų partija) – sveikatos apsaugos ministras 
  • Juozas Bernatonis (Lietuvos socialdemokratų partija) – teisingumo ministras 
  • Linas Antanas Linkevičius (Lietuvos socialdemokratų partija) – užsienio reikalų ministras 
  • Evaldas Gustas (Lietuvos socialdemokratų partijos deleguotas ministras) – ūkio ministras
  • Dailis Alfonsas Barakauskas („Tvarka ir teisingumas“) – vidaus reikalų ministras 
  • Vigilijus Jukna (Darbo partija) – žemės ūkio ministras

Socialdemokratai šią savaitę patys sudarė Vyriausybės geriausių darbų sąrašą.

Vyriausybės darbų top 10
 
Mes sudarėme sąrašą nesėkmių ir nepadarytų darbų TOP 10
 
 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Ekspertai pataria
Skanumėlis

Video

01:13
04:47
02:25

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie 15min