Tai nurodė 39,93 proc. respondentų. Dar 16,61 proc. apklausos dalyvių teigė, jog, siekdami atrodyti vyresni bei pasinaudoti paslaugomis arba įsigyti prekių, kurios leidžiamos tik pilnamečiams asmenims, bent kartą pasinaudojo vyresnio ar jau mokyklą baigusio asmens moksleivio pažymėjimu.
„Apklausa atskleidė, jog mokiniai klastoja arba neleistinais būdais pasinaudoja savo mokinio pažymėjimu kur kas dažniau, nei būtų galima pagalvoti. Šiuo metu dalyje mokyklų vis dar galiojantys popieriniai mokinio pažymėjimai yra tam gerokai paslankesni ir juos klastoti yra kur kas lengviau“, - sako apklausą užsakiusios kompanijos „ID4S“ direktorė Agnė Zalanskaitė.
Iš viso, besimokydami mokykloje, savo popierinius mokinio pažymėjimus klastojo arba kitaip neleistinais būdais šiuo dokumentu pasinaudojo net 35,92 proc. per pastarąjį dešimtmetį mokyklą baigusių penkių didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų. Didžioji dalis jų nurodė tai darę tam, kad galėtų įsigyti tabako, alkoholio, kitų neleistinų produktų bei patektų į pasilinksminimo vietas, skirtas pilnamečiams.
Pasak A.Zalanskaitės, nuo praėjusių metų šalies mokyklose pradėtos diegti naujausios technologijos, o kartu – ir elektroniniai mokinio pažymėjimai, tokiam klastojimui sudaro kur kas sudėtingesnes sąlygas. Elektroniniuose mokinio pažymėjimuose, skirtingai nuo popierinių, ištrinti gimimo datos ar kitaip jos panaikinti, net ir esant jį išduodančio asmens pritarimui, nepalyginamai sunkiau. Naujieji pažymėjimai patvirtinti Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnybos ir atitinka svarbiausius saugos reikalavimus.
„Norėčiau atkreipti dėmesį ir į tai, jog apklausoje dalyvavę respondentai pripažino, jog dažnai popierinius pažymėjimus jiems padėjo klastoti juos išduodantys asmenys. Jog taip vyko, nurodė net 12,72 proc. respondentų“, - apklausos rezultatus komentavo A.Zalanskaitė.
Spaudai išplatintame pranešime rašoma, kad dar vienas popierinių pažymėjimų klastojimo būdas – galimybė pasinaudojus šiuolaikinėmis technologijomis, patiems pasigaminti popierinį mokinio pažymėjimą. Dubliavus, specialiomis, kiekvienam prieinamomis kompiuterinėmis programomis pakeitus duomenis, pažymėjimas atspausdinamas iš naujo ir įlaminuojamas. Taip pasielgę arba pasinaudoję tokiomis klasės draugų bei pažįstamų paslaugomis teigė 12,37 proc. asmenų. Tik 10,25 proc. respondentų padirbtą pažymėjimą įsigijo iš tuo besiverčiančių asmenų. 8,13 proc. apklaustųjų nenurodė konkretaus klastojimo būdo.
Apklausa taip pat atskleidė ir tai, jog nepaisant to, ar buvę moksleiviai savo popierinius pažymėjimus nelegaliai keitė patys, net 51,94 proc. visų dalyvavusių apklausoje norodė, jog besimokydami mokykloje pažinojo bent vieną tai dariusį bendraamžį.
Gyventojų apklausa, kompanijos „ID4S“, diegiančios elektroninius mokinio pažymėjimus, užsakymu, buvo vykdoma balandžio - gegužės mėn. Jos metu tiesioginio interviu būdu bei internetu apklausti 505 asmenys iš dešimties didžiausių šalies miestų. Respondentų amžiaus grupė – nuo 18 iki 30 metų.
