„Įsitikinome, kad šiais metais didesnės potvynio grėsmės nėra, Ekstremalių situacijų komisijos posėdžio nešauksime. Nepaisant to, visos tarnybos budriai seka situaciją ir yra pasirengusios visu pajėgumu reaguoti tokiai grėsmei kilus“, – sako ministras R.Palaitis.
R. Baniulis pastebėjo, kad potvynio grėsmė šiemet yra mažiausia per 15 jo tarnybos metų. „Vanduo nei vienoje upėje nėra išsiliejęs už senvagių ribų, Kuršių marių ledas suaižėjęs, o tai reiškia, kad jos pasiruošusios priimti visą vandenį“, – sako R. Baniulis.
Kilus potvynio grėsmei, PAGD yra pasirengęs į Nemuno žemupį siųsti departamento ekstremaliųjų situacijų operacijų centro Mobiliąją pajėgų koordinavimo grupę, kuri valdytų civilinės saugos sistemos pajėgas ir koordinuotų jų veiksmus potvynio zonoje. Be to, siekdami iš anksto prognozuoti ir įvertinti galimo potvynio grėsmę, PAGD pareigūnai rengia potvynio zonos Nemuno žemupyje kompiuterinius ir topografinius žemėlapius.
Potvynio zonoje esančios Klaipėdos ir Tauragės priešgaisrinėse gelbėjimo tarnybose yra sudarytos mobilios ugniagesių gelbėtojų grupės, kurios budi visą parą ir gali išvykti padėti nelaimėje atsidūrusiems gyventojams. Ugniagesiai gelbėtojai yra pasirengę padėti ir Kauno, Panevėžio, Prienų ir kitų savivaldybių gyventojams, per kurių teritorijas teka didžiosios šalies upės ir yra pavojus kilti potvyniui.
Esant poreikiui, potvynio zoną žvalgys ir vykdys žmonių paieškos darbus Valstybės sienos apsaugos tarnybos sraigtasparniai. Be to, jie gelbės žmones nuo ledo lyčių, ieškos skenduolių, likviduos kitus incidentus vandenyje.
Ugniagesiams gelbėtojams talkins ir Policijos departamento pareigūnai. Jie pasirengę atlikti žvalgybą apsemtose teritorijose, rinkti informaciją apie užlietas sodybas, kelius, pasienio kontrolės punktuose perspėti asmenis apie veiksmus, staiga pakilus vandens lygiui.
