– Povilai, kas ten vyko?
– Gaila, kad Lietuvos spauda neskyrė tam įvykiui daugiau dėmesio. Tai buvo labai svarbus suvažiavimas. Gal net svarbesnis nei konferencija Australijoje. Australijoje vyko bankininkų –svarbiausių finansų institucijų vadovų – suvažiavimas, į kurį prezidentai ir ministrai pirmininkai atvyksta nusifotografuoti. O Kinijoje vyko derybos ir posėdžiai dėl prekybos Ramiojo vandenyno teritorijoje, kuri aprėpia maždaug 50 proc. viso pasaulio rinkos. Svarbiausia, kad tokie suvažiavimai yra visiškai ne tas, kas matoma televizijų ekranuose. Kas dedasi už tų „uždarų durų“, Lietuvai turėtų būti labai svarbu. Kadangi žinome, kas įvyko, kai už uždarų durų susitarė Josifas Stalinas ir Adolfas Hitleris. Žinome, kas vyko II-ojo pasaulinio karo metais, kas vyko Jaltos konferencijoje. Lietuva visada nukentėdavo.
– Bet ar galime žinoti, kas vyksta už „uždarų durų“?
Kinijoje nebuvo kalbama apie Tibetą. Jis yra užimtas, ten vyksta genocidas. Nebuvo kalbėta apie žmogaus teises, spaudos laisvę. Nebuvo kalbama apie demokratijos suvaržymus ir protestus Honkonge.
– Galime spręsti netiesiogiai – pagal tam tikrus pėdsakus. Kinija valdė tą suvažiavimą. Atidarymą surengė lyg cirką. Visi fotografavosi. Bet kas vyksta „už durų“ suprasti buvo galima. Tai rodė kokiomis temomis kalbėta nebuvo. O Kinijoje nebuvo kalbama apie Tibetą. Jis yra užimtas, ten vyksta genocidas. Nebuvo kalbėta apie žmogaus teises, spaudos laisvę. Nebuvo kalbama apie demokratijos suvaržymus ir protestus Honkonge.
Tai labai svarbūs įvykiai. Kinija skverbiasi ir naikina Amerikos internetą. Šnipinėja. Vyksta tylios ginklavimosi varžybos. Apie irgi nebuvo kalbama. Tų temų nelietė. Tačiau jos yra galbūt pačios svarbiausios. Oficialiai pranešta, kad Amerika susitarė su Kinija dėl oro švarinimo. Tai buvo tipiškos Baracko Obamos derybos. Amerika savo fabrikus uždarys šiandien. O Kinija pažadėjo, kad už penkiolikos metų galbūt pradės mažiau teršti gamtą. Ir tai buvo sutartis tarp Amerikos ir Kinijos. Tai išskirtinai politinis B. Obamos gestas. Neoficiali sutartis. Kadangi B. Obama žinojo, kad Amerikos kongresas jos nepatvirtins.
– Kokie konkretūs to susitikimo Pekine rezultatai?
Jeigu Rusija, bendradarbiaudama su Kinija stiprėja, tai Lietuvą liečia tiesiogiai. Matome, ką Rusija daro Ukrainoje ir koks kyla pavojus Lietuvai.
– Ten vyko konkurencija tarp Vakarų ir Kinijos bei Rusijos. Kinija bando sutelkti savo partnerių grupę – maždaug 40 valstybių – ir įtikinti jas dirbti kartu. Amerika bando padaryti 12 valstybių, įskaitant Japoniją, Australiją, kitas Vakarų šalis, partnerystę. Aiškiai matosi, kad Kinija gebėjo tuos kraštus paveikti ar papirkti geriau. Paskelbė Šilko kelią. 150 mlrd. JAV dolerių išdalins valstybėms, kurios statys geresnius kelius, tiltus ir pan. Žinoma, tie keliai ves Kinijos kryptimi. Tai buvo gal svarbiausias dalykas.
Dar svarbu pažymėti, kad Rusijos prezidentas V. Putinas ir Kinijos ministras pirmininkas bandė susitarti dėl naftos ir dujų tiekimo iš Rusijos į Kiniją. Kalbama apie 400 mlrd. JAV dolerių vertės investicijas. Vėl mezgasi tinklas: Rytai prieš Vakarus. Kinija, Rusija, Šiaurės Korėja, galbūt Venesuela, kitos valstybės, kurios klusnios komunistų ideologijai, rikiuojasi prieš Vakarus. Vakar neprotestuoja prieš tai.
– Kiek tai aktualu Lietuvai?
– Jeigu Rusija, bendradarbiaudama su Kinija stiprėja, tai Lietuvą liečia tiesiogiai. Matome, ką Rusija daro Ukrainoje ir koks kyla pavojus Lietuvai. Todėl tai, kas vyksta tarp Kinijos ir Rusijos, yra ypatingai svarbu. Nepaisant to, kad mūsų žiniasklaida į tai neatkreipia dėmesio.
