Dabartiniame konservatorių siūlyme, kurį parėmė socialdemokratai, Darbo partijos atstovai ir dalis liberalcentristų, numatyta 1 proc. tarifu apmokestinti tik tą turtą, kurio vertė viršija 1 mln. Lt. Tokiu būdu į valstybės biudžetą tikimasi surinkti 17 mln. Lt pajamų.
Milijardas ranka pasiekiamas
Tačiau verslininkai mano, kad kur kas daugiau lėšų į biudžetą būtų surenkama, jei Seimas, užuot įvedinėjęs naujus mokesčius, panaikintų dabar galiojančias nekilnojamojo turto įstatyme numatytas mokesčio lengvatas valstybės ir savivaldybių įmonėms.
Lietuvos Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) valdybos narys Kęstutis Kristinaitis skaičiuoja, kad panaikinus šią lengvatą į biudžetą jau kitąmet būtų galima surinkti papildomą 1 mlrd. Lt.
„Valstybės ir savivaldybių įmonių turtas yra pačiose geriausiose vietose visuose miestuose. Valstybės kontrolė sako, kad tokio turto yra už 116 mlrd. Lt, tai jei 1 proc. mokestį imtų už šį turtą, tai 1,16 mlrd. Lt jau garantuotai patektų į biudžetą. Nuo to reikėtų pradėti, nes dabar valstybės įmonėms taikant mokestinę lengvatą, sudaroma diskriminacija“, – įsitikinęs K.Kristinaitis.
Tačiau įstatymo pataisų iniciatorius konservatorius Vitas Matuzas tokio pasiūlymo nė girdėti nenori. Pasak jo, dabar kalbama apie privataus piliečių turto apmokestinimą, kuris būtinas mažinant socialinę nelygybę, o ne apie pajamų surinkimą į biudžetą.
Primena Vyriausybės programą
Tuo tarpu LNTPA valdybos narys K.Kristinaitis primena konservatoriams, kad sudarinėdami Vyriausybės programą, jie nekalbėjo apie mokesčius už prabangą. Vyriausybės programoje buvo numatytas visuotinis NT mokestis.
„Čia yra tik viešųjų ryšių vėliava, tas žodis „prabanga“. Iš tiesų tie patys tikslai, tik su didesne nauda biudžetui būtų pasiekti, jei Vyriausybė būtų vykdžiusi savo programą ir nustačiusi 1 proc. tarifą visam nekilnojamam turtui. Mes palaikėme tokį šios Vyriausybės siūlymą. Apie jį patys pradėjome kalbėti dar nuo 2005 m., kai pradėjo kilti būstų kainos. Niekas tada nė neklausė“, – prisiminė K.Kristinaitis.
Iš to mokesčio bus tiek naudos, kiek iš ožio pieno, – prognozuoja K.Glaveckas.
Jo nuomone, tuomet natūraliai geriau gyvenantys asmenys mokėtų didesnius mokesčius, tačiau nebūtų dirbtinai skaičiuojami milijonieriai ir biudžetą pasiektų reikšmingesnė suma.
Pasak eksperto, įvedant visuotinį NT mokestį ir siekiant socialinio teisingumo, būtų galima neapmokestinti tik to turto, kuriame deklaruojama piliečio gyvenamoji vieta.
Kaip iš ožio pieno?
Už visuotinį nekilnojamojo turto mokestį pasisako ir konservatorių partneriai valdančiojoje koalicijoje. Liberalų sąjūdžio narys, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas pripažįsta, kad NT mokesčio įvedimas yra neišvengiamas, tačiau pabrėžia, jog siūlymas apmokestinti tik brangesnį nei milijono vertės turtą – absurdiškas.
„Visame pasaulyje nekilnojamasis turtas seniai apmokestintas, Tokį mokestį ne mes pirmi ir ne mes paskutiniai įsivesime. Bet aš manau, kad tam, jog mokesčio įvedimas būtų naudingas biudžetui, reikia padaryti labai žemas grindis, pavyzdžiui, kad visi, kurių turto vertė iki 250 tūkst. Lt, nemoka, o paskui visi moka. O dabartinis variantas yra beprasmiškas. Iš to mokesčio bus tiek naudos, kiek iš ožio pieno“, – įsitikinęs K.Glaveckas.
Pasak politiko, Seimui dabar pateiktas įstatymo projektas toli gražu neišbaigtas. K.Glaveckas tikisi, kad jį svarstant toliau bus įtvirtinta nuostata apmokestinti visą nekilnojamąjį turtą, brangesnį nei 250 tūkst. Lt.
„Kitaip sakant, nemokėti šio mokesčio turėtų tik tie žmonės, kurie gyvena daugiaaukščiuose“, – apibendrino liberalas.
