Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Pradinio ugdymo viltis – nauji mokymo metodai

Mokykla
BFL nuotr. / Mokykla
Šaltinis: 15min
0
A A

Tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatai rodo, jog mūsų šalies ketvirtokams sunkiau nei kitų šalių pradinukams sekasi spręsti kūrybiškumo, nestandartinių sprendimų ir praktinio žinių taikymo reikalaujančias užduotis. Nenuostabu, kad tėvams, mokytojams ir likusiai visuomenei tai kelia susirūpinimą – dar pradinėse klasėse lavinami gebėjimai vėliau bus labai reikalingi sėkmingai vaiko adaptacijai visuomenėje bei kuriant pažangią ir konkurencingą valstybę.

Siekiant vaikams suteikti kokybiškesnį išsilavinimą, labai svarbios visų – tiek valdžios, tiek ir tėvų bei ugdymo specialistų pastangos.

Kiekvienas doleris, investuotas į vaiką, pradėtą ugdyti nuo 3–4 metų amžiaus, jam užaugus ir pradėjus dirbti atneš virš 16 dolerių, – sakė G.Šeibokienė.

„Problema ta, kad Lietuvoje ne iki galo suvokiama, koks svarbus yra kokybiškas ugdymas  dar iki privalomo mokyklos lankymo, t. y. ankstyvajame vaiko amžiuje. Priimant sprendimus dažniausiai   klausiama, kiek tai šiandien kainuos tėvams, valstybei, užuot paskaičiavus ilgalaikę naudą.

Tarptautiniai tyrimai rodo, kad trejus metus instituciniame ugdyme iki mokyklos pradžios dalyvavusių vaikų pasiekimai ketvirtoje klasėje iki 30 proc. lenkia tokiame ugdyme nedalyvavusiųjų vaikų pasiekimus. Amerikiečių tyrimai rodo netgi ekonominę ankstyvojo ugdymo naudą.

Kiekvienas doleris, investuotas į vaiką, pradėtą ugdyti nuo 3–4 metų amžiaus, jam užaugus ir pradėjus dirbti atneš virš 16 dolerių.

Akivaizdu, kad tokia investicija tikrai pasiteisina – mokykloje vaikas patirs sėkmę, užaugęs bus pajėgesnis įsitvirtinti darbo rinkoje, mažesnė tikimybė, kad jam bus reikalingos priemonės atprasti nuo žalingų įpročių“, – sakė Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamento Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja Gražina Šeibokienė.

Skatinami mokytojai

Pasitelkdami teisės aktus Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai skatina pedagogus drąsiau integruoti mokomąjį turinį.

„Pavyzdžiui, rengti mokiniams užduotis, kuriose vienu metu būtų ugdomi kelių sričių gebėjimai, keisti ir papildyti tradicines pamokas aktyvia individualia ar grupine veikla, tokia kaip tyrinėjimai, diskusijos, analizavimas, eksperimentavimas, mąstymo žemėlapių, projektų rengimas“, – teigė G.Šeibokienė.

Kad mokytojams būtina parama, sutiko ir buvęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius: „Mokytojams reikalinga metodinė pagalba, kuri leistų dažniau taikyti aktyvaus mokymosi metodus, ugdymą organizuoti kūrybiškiau, sudaryti mokiniams galimybių įgytas žinias pritaikyti įvairiose situacijose“.

Kelią pamažu skinasi integruotas ugdymas

Esu integruoto ugdymo šalininkas, nes jis padeda vaikams susieti dalykus, kurių mokomasi, su savo turima patirtimi ir tuo, kas vyksta realiame gyvenime, – teigė G.Steponavičius.

Pasak G.Šeibokienės, vienas iš esminių pradinio ugdymo ypatumų yra integruotumas – neretai viešojoje erdvėje linksniuojama, tačiau vis dar sunkiai mūsų mokyklų praktikoje įsisavinama sąvoka.

„Šioje srityje mokytojams reikalinga metodinė pagalba. Kol kas turime nedaug integruotam mokymui skirtų ugdymo ir metodinių priemonių. Tačiau jau padaryta nebloga pradžia kuriant ir adaptuojant skaitmenines ugdymo priemones. Mokytojams taip pat jau prieinamas Nacionalinio egzaminų centro parengtas lietuvių kalbos, matematikos ir pasaulio pažinimo standartizuotų užduočių ketvirtokams bankas. Taip pat yra parašytas vienas pirmųjų integruoto ugdymo vadovėlių „Vaivorykštė“, – kalbėjo Švietimo ir mokslo ministerijos atstovė.

Jai pritarė ir G.Steponavičius: „Esu integruoto ugdymo šalininkas, nes jis padeda vaikams susieti dalykus, kurių mokomasi, su savo turima patirtimi ir tuo, kas vyksta realiame gyvenime. Tai skatina vaikus analizuoti, mąstyti kritiškai. Svarbu tai, kad integruotas ugdymas padeda išvengti pasikartojimo, kai vaikas to paties mokosi kelis kartus“, – sakė jis.

Gyvenimiška patirtis pritaikoma mokykloje

Mokomųjų dalykų integracija yra ypač aktuali pradiniame ugdyme, kol pradinuko pasaulio suvokimas vientisas, nesuskaidytas į tam tikrų žinių, vertybių sistemą, paremtas gyvenimiška patirtimi.

Specialistai tvirtina, jog kuo ankstyvesniame amžiuje vaikas bus mokomas stebėti, analizuoti, sieti įgytas žinias su jį supančia aplinka, tuo jam bus paprasčiau orientuotis ir pritapti šiandieninėje visuomenėje.

Specialistai tvirtina, jog kuo ankstyvesniame amžiuje vaikas bus mokomas stebėti, analizuoti, sieti įgytas žinias su jį supančia aplinka, tuo jam bus paprasčiau orientuotis ir pritapti šiandieninėje visuomenėje. Džiuginančius rezultatus pastebi ir praktikoje integruoto ugdymo metodikas taikantys mokytojai.

„Mokydami integruoto ugdymo metodais vaiką priimame kaip vientisą asmenybę užuot perteikę jam tik atskiras žinias, faktus, reiškinius. Toks ugdymas skatina vaikus panaudoti įgimtas savybes, remtis asmeniniais išgyvenimais, emocijomis, aplinkinio pasaulio tyrinėjimu, vertinimu. Todėl mokymo procesą sutelkiame ne tik į intelektualinę veiklą, bet skatiname mokinius stebėti, analizuoti, patirti, išreikšti save, susieiti žinias, įgūdžius, atskleisti kūrybinius gebėjimus, – tikino pradinės mokyklos „Diemedis“ muzikos mokytoja Darutė Pilibavičienė. – Su juos supančia aplinka ir reiškiniais susijęs mokymas vaikams įdomesnis, labiau motyvuojantis.“

Būtina dirbti su mokytojais

Praktikoje integruoto ugdymo metodikas taikanti mokytoja ekspertė Danutė Kiseliova teigia, jog šioje srityje jau pasistūmėta į priekį, nors dėl metodinių priemonių trūkumo pradžia buvo sudėtinga: „Reikėjo ypač daug laiko skirti pasiruošimui pamokoms, bet džiaugiausi didėjančia mokinių motyvacija, augančiu kūrybiškumu, minčių laisvumu.“

Pasak specialistės, siekiant efektyvios mokomųjų dalykų integracijos ir paskatinti daugiau mokytojų naudoti šiuos metodus, laukia dar ilgas kelias: „Kol kas pas mus nemažai nuveikta tik teoriniame lygmenyje. Mokytojams reikėtų organizuoti kuo daugiau seminarų, kuriuose jie galėtų pamatyti kokybiškas integruoto ugdymo pamokas, įžvelgti jų privalumus ir patys bandytų panašiai dirbti. Dirbant integruotai, vyksta įvairi aktyvi mokinių veikla, kuriai prireikia visokiausių priemonių. Deja, jomis kol kas turi pasirūpinti mokytojas arba tėvai. Be abejo, pasikeitimai vyks tik tada, kai mokytojai pakeis savo mąstymą.“

Ką darys ministerija?

Švietimo ir mokslo ministerija pradinio ugdymo situaciją gerins veikdama dviem kryptimis. Visų pirma, koreguojama teisinė pradinio ugdymo bazė: peržiūrimas bendrųjų lietuvių kalbos, matematinio ir gamtamokslinio raštingumo programų turinys; bendruosiuose pradinio ugdymo programų įgyvendinimo planuose mokykloms suteikiama daug laisvių savo nuožiūra lanksčiau planuoti ugdomojo turinio paskirstymą per dieną, savaitę, metus; integruoti atskirus dalykus; integruoti formaliojo ir neformaliojo ugdymo veiklas; ugdymą organizuoti už mokyklos patalpų ir kt.

Galimybių tobulinti pradinio ugdymo sistemą yra, tereikia aistros imti ir tai daryti. Ugdymo specialistams, abejojantiems, kad tai daryti gali jau dabar, patarčiau patiems įsitikinti ir pasidomėti kvalifikacijos tobulinimo programomis, kuriose sustiprinsite savo kompetencijas, – sakė G.Šeibokienė.

Antra, panaudodama Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą Švietimo ir mokslo ministerija inicijuoja ir mokyklose vykdo praktinius projektus. Pavyzdžiui, projektą „Pradinio ugdymo tobulinimas“, skirtą pradinukų ugdymą padaryti veiksmingesnį, lavinti moksleivių kūrybiškumą ir gebėjimą spręsti problemas.

Taip pat numatyta tobulinti pedagogų, švietimo pagalbos specialistų bei mokymosi visą gyvenimą sistemos darbuotojų edukacines, vadybines kompetencijas, rengti metodines ir mokymo(si) priemones praktiniams, problemų sprendimo gebėjimams ir kūrybiškumo ugdymui.

„Galimybių tobulinti pradinio ugdymo sistemą yra, tereikia aistros imti ir tai daryti. Ugdymo specialistams, abejojantiems, kad tai daryti gali jau dabar, patarčiau patiems įsitikinti ir pasidomėti kvalifikacijos tobulinimo programomis, kuriose sustiprinsite savo kompetencijas“, – sakė G.Šeibokienė.

Pabaigoje verta paminėti, jog vilčių teikia ne tik ministerijos siekiai, bet ir tai, jog vis daugiau mokytojų ir tėvų  pradeda suvokti naujų ugdymo metodų pranašumą.

„Dauguma mokytojų jau nebenaudoja tų pačių senų metodų, bet ieško naujų, juos derina, modeliuoja. Mokytojai su savo kolegomis ruošia bendrus projektus, dalinasi patirtimi. Kadangi integruotas ugdymas susijęs su vaiko pasauliu, aplinkiniu socialiniu gyvenimu, tad ir su tėvais susiformuoja glaudesnis ryšys, jie dažniau mato, dalyvauja savo vaikų projektuose, tyrimuose, apklausose,“ – pridūrė pedagogė D.Pilibavičienė

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min