Ekonomistai teigia, jog „Mažeikių naftos“ (MN) ir „Lietuvos geležinkelių“ (LG) konfliktas dėl tarifų ir remontuojamos geležinkelio atkarpos didelio poveikio Lietuvos ūkiui neturės , tačiau tai stipriai atsilieps abiejų įmonių pelnams.
„Nesu įsitikinęs, kaip juridiškai atrodė MN ir LG sutartis, bet paprastai sutartys nėra sudaromos amžiams. Kažkada MN išties dirbo nuostolingai, tad mažesni LG tarifai jai buvo paspirtis, tačiau dabar situacija yra atvirkštinė – MN dirba pelningai. Nematau, kodėl jai turėtų būti taikomi kitokie tarifai, nei visiems kitiems“, – svarstė „DnB Nord“ banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis.
„Toks „karo stovis“ nėra geras, tad galbūt MN vadovybė galėtų elgtis ne taip arogantiškai“, – pastebėjo R.Rudzkis.
Įtaka degalams
„Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė taip pat neįžvelgė ryškesnių dviejų šalies ekonomikos milžinų konflikto galimų pasekmių Lietuvos ūkiui.
„Gali nutikti taip, kad, motyvuodama patiriamais nuostoliais ir perkeldama kaštus ant vartotojų pečių, MN gali pabranginti degalus. Tačiau tokiu atveju šalyje teks susirūpinti konkurencija. Situacija ir taip unikali – už degalus mokame brangiau nei estai, nors jie didelę produkcijos dalį taip pat perka iš MN“, – sakė V.Klyvienė.
Anot jos, tai yra dviejų įmonių konfliktas ir jį turėtų spręsti pačios, nesukeldamos nesklandumų šalies ūkiui.
„Kažkokio specifinio poveikio šalies ekonomikai MN ir LG konfliktas veikiausiai neturės, tačiau situacija yra sudėtinga, o konfliktas įsisenėjęs dar nuo „Williams“ (ankstesnių MN šeimininkų – red. past.) laikų. LG jau senai norėjo keisti tarifus, o MN jau įprato perkelti visus papildomus kaštus ant vartotojų pečių. Tad visiems, taip pat ir vartotojams, būtų naudingiau, jei abiems pusėms priimtinas sprendimas būtų priimtas kuo greičiau“, – sakė Ekonominių tyrimų centro vadovas, ekonomistas Eugenijus Maldeikis.
Tačiau jis abejoja, ar ginčus pavyks išspręsti šiemet.
„Kol kas abi pusės į kompromisus nesileidžia, o kreipimąsi į Konkurencijos tarybą ar kitas institucijas vertinu kaip mėginimą aštrinti konfliktą“, – teigė E.Maldeikis.
Susitiks teisme
Birželį prasidėję MN ir LG nesutarimai klimpsta gilyn. Naftos įmonė savo nuožiūra ėmus mokėti mažiau už krovinių gabenimą, LG vienašališkai nutraukė dar 1999 m. pasirašytą sutartį ir paragino peržiūrėti krovinių gabenimo tarifus. MN ginčija sutarties nutraukimą, be to, LG jau yra skolinga per 50 mln. Lt. LG teigia, jog sutarties nutraukimas buvo teisėtas, o, MN nemokant skolų, belieka ginčus spręsti teismuose.
„Birželio mėnesį MN ėmė savavališkai mokėti mažiau už krovinių gabenimą, tad rugsėjį mes vienašališkai nutraukėme sutartį – pagal įstatymą turime tam teisę. Kol kas patiriame nuostolius, nes MN negrąžina skolos. Derybos niekur nebeveda, tad teks ginčus spręsti teismuose“, – tvirtino LG Teisės tarnybos viršininkas Vilius Nikitinas.
Pasak jo, nei Susisiekimo ministerija, nei Konkurencijos taryba į šį konfliktą kištis neturėtų.
„Susisiekimo ministerija net neturi teisės tai daryti. Kadangi produktyvus dialogas nebevyksta, teks pasitikėti teismu“, – pridūrė V.Nikitinas.
„Dėl neperspėto geležinkelio remonto kreipėmės ir į Susisiekimo ministeriją, kad ji galbūt galėtų paspartinti geležinkelio remonto darbus. Su LG esame ilgalaikiai partneriai ir nesinorėtų nutraukti bendradarbiavimo, todėl tikimės susitarti dėl naujų tarifų ir naujos sutarties pasirašymo. O dėl
