Prancūzijos ambasados Lietuvoje atstovas Sami Fisek BNS sakė, kad į Lietuvą šią savaitę atvyko Sausumos pajėgų būrys dalyvauti tarptautinėse pratybose „Geležinis Vilkas 2016“.
„Tai pirmos Prancūzijos Sausumos pajėgų pratybos Lietuvoje“, – teigė S.Fisek, ir pridūrė, kad taip „Prancūzija solidarizuojasi su Lietuva“.
Karių būrį paprastai sudaro keliasdešimt žmonių.
Prancūzija rudenį taip pat turėt penktą kartą atsiųsti naikintuvus į Lietuvą dalyvauti NATO oro policijos misijoje.
Amerikiečių dienraštis „The New York Times“ šią savaitę pranešė, kad prancūzai svarsto dislokuoti kuopą – apie 150 karių – Rytų Europoje.
Priešingai nei amerikiečiai, britai ar vokiečiai, prancūzai iki šiol nesiųsdavo sausumos karių į Baltijos šalis bendroms pratyboms. Paryžius tai aiškindavo ribotais ištekliais, nes daugybė karių dalyvauja realiose karinėse operacijose – užsienyje dislokuota apie 10 tūkst. karių, įskaitant per 4 tūkst. Afrikoje.
Tačiau Prancūzijos karinis indėlis regione gali padidėti.
Amerikiečių dienraštis „The New York Times“ šią savaitę pranešė, kad prancūzai svarsto dislokuoti kuopą – apie 150 karių – Rytų Europoje. Ši kuopa gali prisidėti prie batalionų, kurios numatoma dislokuoti kiekvienoje Baltijos šalyje ir Lenkijoje. BNS diplomatiniai ir kariniai šaltiniai patvirtino, kad tokia galimybė yra svarstoma.
Karybos ekspertas Deividas Šlekys teigia, kad prancūzų karių atsiuntimas į Lietuvą svarbus „tiek NATO solidarumo kontekste, tiek ir iš dvišalio dėkingumo“.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas priminė, kad užpernai Lietuva mėnesiui buvo išsiuntusi transportinį lėktuvą „Spartan“ su dešimčia karių į Prancūzijos misiją Centrinės Afrikos Respublikoje.
Be to, Prancūzijos prašymu Lietuva rengiasi šiemet išsiųsti keliasdešimt karių į Malį dalyvauti Jungtinių Tautų misijoje, nors šis procesas šiek tiek užtruko.
„Prancūzija aktyviausiai be Jungtinių Valstijų yra įsitraukusi į karines operacijas už Europos ribų, todėl prancūzų sprendimai yra labai reikšmingi“, – sakė D.Šlekys.
Lietuvos ir Prancūzijos kariniuose santykiuose kurį laiką buvo jaučiama įtampa, kai Paryžius ketino parduoti Rusijai karinius laivus „Mistral“. Jūrų desanto laivų pardavimo kontraktas buvo nutrauktas dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje.
