Interviu BNS Strateginių tyrimų fondo direktorius Camille Grandas sakė, kad Paryžiuje ir kitose Vakarų Europos sostinėse ruošiamasi lapkritį vyksiančiam susitikimui, kuriame turėtų susiburti ES ir šešių rytinių kaimynių šalių vadovai.
„Galbūt tai nėra užsienio politikos prioritetas, bet egzistuoja supratimas, kad Vilniaus viršūnių susitikimas bus svarbus ir turime dirbti labai rimtai“, – kalbėjo C.Grandas.
Paryžiuje įsikūrusio fondo vadovo teigimu, nors geografija ir reikšminga nustatant politikos prioritetus, susidomėjimas Rytų kaimynais neapsiriboja Vokietija.
„Būtų neteisinga sakyti, kad į Vakarus nuo Vokietijos niekas nesidomi Rytų partneryste. Paryžiuje tikrai yra susidomėjimas“, – teigė jis.
BNS paklaustas, ar į Vilnių gali atvykti tokie politikai kaip Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as, Prancūzijos ekspertas teigė neatmetantis tokios galimybės.
„Tai priklausys nuo dinamikos, kas atvyks iš Rytų partnerių. Žinoma, kad neatmesčiau tokios galimybės. Būtų pagrįsta dalyvauti valstybių ir vyriausybių vadovams iš visos ES. Bet prieš tai svarbu pamatyti darbotvarkę“, – kalbėjo C.Grandas.
ES Rytų partnerystės programoje dalyvauja šešios posovietinės šalys – Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina.
Dauguma iš šių valstybių sulaukia Vakarų kritikos dėl žmogaus teisių ir demokratijos padėties. Pastaruoju metu daug dėmesio sulaukia Rusijos mėginimai stiprinti įtaką regione kuriant Eurazijos muitų sąjungą.
C.Grandas sakė manantis, kad ES neturėtų ignoruoti Rytų kaimynių.
„Turėtume aiškiai parodyti, kad esame pasirengę dirbti su jais, nepaisant trūkumų. Tai galėtų padėti ištaisyti trūkumus ilgalaikėje perspektyvoje, aiškiai parodant, kad mes kai ko laukiame iš jų, o jie laukia kai kurių dalykų iš mūsų“, – BNS sakė C.Grandas.
