Prancūzų analizė: kaip atrodytų Rusijos puolimas prieš Baltijos šalis?

2028-2030 metai. Po sekinamo karo Ukrainoje per porą metų jėgas atgavęs Rusijos režimas imasi naujos agresijos. Vladimiras Putinas pareiškia, neva lietuvių ir ukrainiečių teroristai, remiami Lietuvos Vyriausybės, trikdo traukinių tranzitą į Karaliaučių, o Latvijos ir Estijos valdžia pradėjo rusakalbių etninį valymą. Susiskaldžiusi Amerika apimta politinės suirutės baigiantis Donaldo Trumpo kadencijai, o Kinija pradeda ginklų žvanginimą prie Taivano krantų. Europos vyriausybės sutaria tik dėl vieno: pasiųsti specialųjį pasiuntinį derėtis su Maskva dėl deeskalacijos. Nepraėjus nė dviem paroms po šalto pasiuntinio priėmimo Maskvoje, rusų pajėgos įsiveržia į Narvą Estijoje, Daugpilį Latvijoje ir Lietuvoje esantį Suvalkų koridorių. Vladimiras Putinas pakelia telefono ragelį ir paskambina Baltiesiems rūmams. Kaip viskas klostytųsi toliau?

Šio straipsnio įgarsinimo gali klausyti tik 15min prenumeratoriai

Prenumeruoti

Michelis Duclos / 15min montažas

Tokį scenarijų išsamioje 60 puslapių analizėje šį mėnesį išnarstė patyręs prancūzų diplomatas Michelis Duclos, dirbantis autoritetingame Prancūzijos analitiniame centre „Institut Montaigne“.

Ambasadorius analize sutiko pasidalyti su15min skaitytojais ir interviu atsakė į 15min klausimus.

Putiną motyvuoja trys priežastys

Ataskaitą parengęs Michelis Duclos devintajame dešimtmetyje, pradėjus griūti sovietų imperijai, dirbo ambasadoje Maskvoje, vėliau užėmė įvairias pareigas Prancūzijos diplomatinėje tarnyboje – nuo Briuselio iki Sirijos.