Ne daug kam žinomas faktas, kad Lietuvoje II pasaulinio karo metais gyveno nemažai karo belaisvių iš Prancūzijos. Po to, kai nacistinė Vokietija 1940 m. užkariavo Prancūziją, beveik 2 milijonai Prancūzijos armijos karių ir karininkų tapo karo belaisviais. Jų apgyvendinimui Vokietijos ir jos okupuotų kraštų teritorijose buvo steigiamos karo belaisvių stovyklos. Viena tokių stovyklų – Stalag IA – buvo įkurta 1939 m. Rytų Prūsijoje, 30 km į pietus nuo Karaliaučiaus, šalia dabartinio Bagrationovsko miestelio. Šioje stovykloje per visą jos gyvavimo laikotarpį (nuo 1939 m. rudens iki 1945 m. pradžios) buvo kalinta apie 47 tūkst. lenkų, 35 tūkst. prancūzų, 23 tūkst. belgų ir apie 1 tūkst. sovietinės armijos karių.
Karo belaisvių stovyklose didžioji dauguma belaisvių dirbo sunkius darbus įvairiose Rytų Prūsijos ir Klaipėdos krašto pramonės įmonėse, žemės ūkyje (tame tarpe ir pas privačius ūkininkus), paslaugų sferoje, nes didžioji dauguma vietinių vyrų buvo paimti į nacistinės Vokietijos kariuomenę. Klaipėdos krašte buvo įsteigti 3 tokie darbo būriai.
Deja, karo belaisvių gyvenimas Klaipėdos krašte karo metais pareikalavo ir nemažai aukų. Vieni mirė iš bado bei išsekimo, kiti nuo ligų, dar kiti žuvo nelaimingų atsitikimų metu. Pavyzdžiui, 1941 m. birželio 24 d. Klaipėdos centrinėje elektrinėje dirbę 11 prancūzų ir 7 belgų karo belaisviai tapo sovietinių bombonešių antskrydžio aukomis, kai šalia jų, po darbo laukusių juos į gyvenamuosius barakus turėjusio parvežti transporto, sprogo aviacinė bomba.
Kita karo metais plačiai nuskambėjusi tragiška istorija įvyko 1943 m. kovo 22 dieną Gelžinių kaime, netoli Dovilų miestelio, ūkininkų Tautrimų sodyboje, kai čia dirbęs samdinys rusas, įtariamai pasimaišius protui, nakties metu nužudė visą penkių asmenų Tautrimų šeimą bei čia dirbusius samdinę moterį ir karo belaisvį prancūzą Jeaną Ratelį (gim. 1912 m.).
Kovo 26 d. J.Ratelis kitų karo belaisvių prancūzų buvo iškilmingai, kaip mūšyje žuvęs karys, palaidotas Gelžinių kaimo kapinaitėse. Bendražygių dėka buvo nulietas ir betoninis antkapis, kas dėl cemento brangumo tuo metu buvo retas atvejis. Šis antkapis ir padėjo baigiančiose sunykti Gelžinių kaimo kapinėse šiam kapui išlikti, o dabar jį iš pagrindų sutvarkė Lietuvoje tarnaujantys Prancūzijos kariai.
Pagarbos ceremonija buvo padalintas į dvi dalis. Pirmoji jos dalis įvyko Gelžiniuose, ant Jeano Ratelio kapo. Antrasis minėjimas įvyko Drevernos miestelio kapinėse, kur nuo seno buvo du kapai be jokio vardo. Tačiau neseniai tyrėjai nustatė, kad šiame kape palaidoti karo belaisviai Theodore’as Pointas ir Jeanas Viglione. Šie du Prancūzijos kariai mirė nuo ligų, atitinkamai 1942 m. žiemą ir 1943 m. vasarą.
Prancūzijos kontingento Lietuvoje atstovas, pulkininkas leitenantas Wenceslasas Martinas ceremonijoje pabrėžė, kad Prancūzijos kariai didžiuojasi savo tradicija surasti ir atnaujinti buvusių prancūzų kareivių kapus. Jis taip pat išreiškė dėkingumą tiems, kurie rūpinasi prancūzų kareivių, žuvusių toli nuo Tėvynės, atminties išsaugojimu.
