Dabar populiaru
Publikuota: 2018 balandžio 24d. 16:42

„Prasimušę“ lietuviški prekių ženklai „Chocolate naive“ ir „Terekas“: koks jų sėkmės kelias?

Domantas Užpalis
Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr. / Domantas Užpalis

Užčiuopti gyslelę – reikiamu metu įšokti į rinką, sukurti prekių ženklą, kuris taptų atpažįstamas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio rinkose. O jose, tiesa, galbūt net dar geriau. Tai sugeba toli gražu ne kiekvienas, tačiau visiškai skirtingose srityse veikiantys „Chocolate Naive“ ir „Terekas“ – vieni iš tokių. Juos vienija tai, kad ir šokolado gaminimas nuo kakavos pupelės iki plytelės, ir unikalios formos butelio „išpūtimas“, savo laiku buvo unikalus, o dabar – stiprus rinkos žaidėjas.

Naivi mintis, gimusi per krizę

Lietuviško prekių ženklo „Chocolate Naive“ šokoladų, pačių įvairiausių ir originaliausių skonių, galite rasti prestižiškiausiose pasaulio prekybvietėse. Kelionę iki gurmanų pripažinimo Domantas Užpalis ir Arūnas Matačius pradėjo Lietuvoje dar siaučiant krizei. Pastaroji, pasak D.Užpalio, kai kuriems uždaro duris, kai kuriems atveria galimybes. Būtent tada, pasak pašnekovo, gimė naivi vizija gaminti labai kokybišką šokoladą šalyje, kuri visiškai neturi tokių tradicijų. Prekių ženklas ir įkūnijo šį siekį – „Chocolate Naive“.

„Mums atrodė, kad šokoladas kartoja tą patį ciklą kaip ir rūšinė kava, vynas ar kiti gurmaniški produktai. Prieš aštuonerius metus nebuvo taip lengva visa tai sugalvoti, bet mums buvo labai aišku, kur link eina šokolado industrija. Mes nesame nei prancūzai, nei belgai, nei šveicarai, neturėjome šokolado gamybos tradicijų, būtent todėl labai norėjau pradėti šią industriją nuo nulio – lyg nuo balto švaraus popieriaus lapo. Tiesa, mes buvome pionieriai ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Gaminančių šokoladą nuo kavos pupelės iki plytelės tuo metu pasaulyje nebuvo daug, apie 150, taigi tai buvo unikalu“, – apie idėjos užuomazgas pasakojo pašnekovas.

Paklausus, kaip suprasti gaminimą nuo kakavos pupelės iki plytelės ir kokią naudą tai duoda smaližiams, D. Užpalis sako paprastai – žmonės gauna kokybę. „Mes galime kontroliuoti procesą nuo pat jo pradžios – mes žinome, su kokiais pasaulio ūkiais mes dirbame, su kokia žaliava ir kaip mes ją apdorojame. Kitaip tariant, mes nesame priklausomi nuo jokių tiekėjų – patys kontroliuojame procesą, esame jo šeimininkai. Siekiant pačios aukščiausios šokolado kokybės, tai yra būtina ir labai svarbu“, – principą aiškino verslininkas.

Pupelių, iš kurių gaminamas „Chocolate Naive“ šokoladas, geografija labai plati. D. Užpalis juokauja, kad buvo „įkišęs koją“ visur, kur šilta ir kur auga kakavos pupelės. Tiesa, pašnekovas tikina, kad atranka vykdoma skrupulingai, be to, nuolat keliaujama ir ieškoma naujų regionų.

Lietuviškumo akcentas vystant savo prekių ženklą, anot D. Užpalio, jam pačiam labai svarbus. Tiesa, paradoksalu, svarsto jis, kad Lietuvoje „Chocolate Naive“ turbūt žinomas net mažiau nei užsienyje. Tačiau pašnekovas džiaugiasi, kad tai rodo, jog vienas iš tikslų – parodyti Lietuvą iš kitos pusės, ją reprezentuoti, pavyksta.

Žinojome, kad eisime į pasaulį, kad sieksime eksportuoti. Investavome į tai savo laiką, savo pinigus, todėl buvo labai aišku, kad reikia apsisaugoti iš visų pusių.

Kad bandys užkariauti šokolado pasaulį, D. Užpalis su bičiuliu žinojo jau kurdami prekių ženklą, todėl jį registravo dar pačioje verslavimo pradžioje. „Žinojome, kad eisime į pasaulį, kad sieksime eksportuoti. Investavome į tai savo laiką, savo pinigus, todėl buvo labai aišku, kad reikia apsisaugoti iš visų pusių. Juk kūrėme ne vienadienį projektą, taigi turėjome būti tikri, kad jo nepavogs, tad savo prekių ženklą registravome“, – tikino D. Užpalis.

Šeima užkariauja taros rinką

Kretingoje įsikūrusi įmonė „Terekas“ pasaulyje žinoma tikrai gerai – lietuvių sukurta technologija taros srityje naudojasi ir kanadiečiai, ir Naujosios Zelandijos verslininkai.

O viskas prasidėjo dar 1994 m. „Viskas yra gana paprasta – tai yra šeimos įmonė. Šį verslą pradėjo tėtis. Jis su partneriais startavo nuo vaisvandenių gamybos. Kadaise Lietuvoje juk buvo tik „Buratinas“, o tėtis su partneriais buvo vieni pirmųjų Lietuvoje pradėjusių pilstyti vaisvandenius. Tada jie pamatė ir kitą nišą – plastikinės taros trūkumą, kurią reikėjo brangiai vežtis iš Lenkijos. Taigi, užčiuopę gyslelę, pradėjo gaminti tarą Lietuvoje“, – pasakojo įmonės vadovas Gintautas Maksvytis.

Tereko nuotr./Gintautas Maksvytis (kairėje)
Tereko nuotr./Gintautas Maksvytis (kairėje)

Per ilgą laiką, anot „Tereko“ vadovo, taros rinka ir pačios įmonės veikla keitėsi nemažai. „Iš pradžių plastikinės taros nebuvo visai, o vėliau atsirado nuosavo, unikalaus dizaino taros poreikis. Štai šiuo metu pastebime dar vieną tendenciją – gamybos apimtys mažėja, tačiau unikalaus dizaino poreikis – didėja. Kaip išliekame mes? Nuolat stebime rinkos pokyčius, poreikius. Matydami, kad nėra įrangos, galinčios taip greitai prisitaikyti prie naujų ir sudėtingų taros formatų, dar 1997 m. priėmėme sprendimą sukurti savo plastikinės taros pūtimo technologinę įrangą. Nuo to laiko vystome ir technologinę, ir gamybinę pusę“, – pasakojo pašnekovas.

Greičiausi pasaulyje

Paklaustas, kaip gimė paties „Tereko“ prekių ženklas, G. Maksvytis aiškino labai paprastai – tai irgi susiję su rinkos pokyčiais: „Terekas – TEchnologinė REvoliucija KASdien“.

„Tereko“ prekių ženklą Gintautas prisimena užregistravęs prieš žengiant į eksporto rinką – 2004 m. Pašnekovas pripažįsta, kad pasisekė, jog prekių ženklo niekas nepasisavino. Nors, juokauja, kad galbūt tada būtų sukūrę dar geresnį. „Tuo metu, prisimenu, svarstėme, ar keisti – nes užsieniečiams jis nelengvai tariamas, o ir neturi jokios prasmės, tačiau pats prekių ženklas jau turėjo vertę užsienio rinkose, todėl pasilikome“, – teigė pašnekovas.

Tai – industrijos rekordas, kuris, atsižvelgiant į rinkos tempus, labai vertinamas.

Bendrovė gali pasigirti užkariavusi bene visą pasaulį. „Jeigu kalbame apie taros pardavimą, mūsų geografija yra Baltijos šalys, Baltarusija ir Skandinavija, nes taros vežti toliau tiesiog neapsimoka. O jei imsime kitą grupę – taros formavimo įrenginius, kuriuos nutarėme ne tik pasilikti sau, bet ir parduoti technologiją, jų eksporto geografija plati. Mūsų taros pūtimo įrenginių galima rasti visame pasaulyje – nuo Kanados iki Naujosios Zelandijos.“, – kalbėjo G. Maksvytis.

Šiuo metu, anot vadovo, „Terekas“ yra vieninteliai pasaulyje, iš kurių klientai gali gauti unikalius taros pavyzdžius per dvi savaites nuo užsakymo. „Tai – industrijos rekordas, kuris, atsižvelgiant į rinkos tempus, labai vertinamas“, – džiaugėsi G. Maksvytis.

Atmintinė registruojantiems prekių ženklą:

  • Prekių ženklo apsauga veikia teritoriniu principu: egzistuoja nacionalinė (vienoje šalyje), regioninė (Europos Sąjungoje), arba tarptautinė (Madrido protokolą pasirašiusiose šalyse) prekių ženklo apsauga.

  • Siekiant prekių ženklo apsaugos Lietuvoje, paraiška paduodama Valstybiniam patentų biurui. Siekiant ženklo apsaugos kitoje valstybėje, paraiška paduodama tos valstybės patentų biurui.

  • Siekiant prekių ženklo apsaugos Europos Sąjungoje, paraiška teikiama Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai.

  • Tarptautinė prekių ženklo paraiška teikiama nacionalinės registracijos pagrindu per nacionalinę prekių ženklų tarnybą (Lietuvoje – per Valstybinį patentų biurą).

  • Norint išplėsti apsaugą į kitas šalis, patartina žinoti, kokiose šalyse planuojama vykdyti veiklą ar parduoti savo produkciją.

Remiamas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Kviečiame anties

Šiemet buvau geras

Maistas

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie 15min