Kauno valdžia nusprendė mažinti tarnautojų skaičių, valdininkams nurėžė algas bei apkarpė visų savivaldybės padalinių išlaidas, tačiau tai nepadėjo pristabdyti vis didėjančio biudžeto deficito. Miesto ižde žiojėjanti skylė spalio mėnesį pasiekė neregėtas aukštumas – į biudžetą šiais metais nesurinkta suma mėnesio pradžioje viršijo 100 mln. Lt.
Prasta savivaldybės finansinė būklė skaudžiai palietė miesto valdomas ikimokyklines įstaigas. Savo atžalas į darželius leidžiančių kauniečių kas mėnesį mokami pinigai, patekę į bendrą savivaldybės sąskaitą, ikimokyklines įstaigas pastaruoju metu pasiekia itin sunkiai.
Iš tikrųjų vykdoma gaisrų gesinimo politika. Kai darželis į skyrių atneša raštą, kad tiekėjas atsisako vežti mėsą ar pieną, tai daroma išimtis ir užkišamas tas darželis, – sakė N.Grybėnienė.
„Gyvename paskendę skolose, bet verčiamės. Maisto produktai mums dar vežami. Nors, pavyzdžiui, žuvies rugsėjį tiekėjai mums jau nevežė. Mes tam tikra prasme žaidžiame – iš vieno straipsnio numatytus pinigus permetame į kitą. Manau, kad ir kituose darželiuose yra tas pats“, – dėl savivaldybės nemokumo atsiradusiais vargais dalijosi vaikų darželio „Vaivorykštė“ direktorė Silvija Sipavičienė.
Pinigai – bendrame katile
Švietimo įstaigų metinius biudžetus planuojančio savivaldybės Švietimo ir kultūros įstaigų ūkio skyriaus vedėja Nijolė Grybėnienė kalbėdama su „15min“ neslėpė, jog dėl sudėtingos miesto finansinės padėties darželiams skirtos lėšos įstringa savivaldybės sąskaitoje.
„Šie pinigai, kuriuos tėvai sumoka už vaikų išlaikymą darželyje, yra maistui skirti pinigai. Jie yra apskaitomi kaip biudžetinės lėšos ir patenka į savivaldybės Apskaitos skyrių. Kada yra užsakymai atsiskaityti su maisto produktų tiekėjais, tie pinigai grįžta į darželius ir šie sumoka už duoną, pieną, mėsą ir taip toliau. Kadangi miestas nesurenka biudžeto pajamų, šie pinigai maišosi bendrame katile ir naudojami, sakykime, bendriems tikslams. Tie pinigai yra, tik sutrikęs finansavimas“, – pasakojo valdininkė.
Pasak N.Grybėnienės, pinigų surandama tiems darželiams, kurių padėtis tampa kritinė.
„Iš tikrųjų vykdoma gaisrų gesinimo politika. Kai darželis į skyrių atneša raštą, kad tiekėjas atsisako vežti mėsą ar pieną, tai daroma išimtis ir užkišamas tas darželis. Kai kas nors sugriūva kitame darželyje, duoda tam. Taip niekada nebūdavo, tik šie metai yra sudėtingesni“, – teigė Švietimo ir kultūros įstaigų ūkio skyriaus vedėja.
Valdininkė neabejojo, jog nemaža dalis lėšų, nepasiekusių darželių šįmet, bus perkelta į kitų metų savivaldybės biudžetą.
