„15min“ jau rašė, kad kitais metais, minint Lietuvos tūkstantmetį, Klaipėdoje bus organizuojami du vieni prestižiškiausių renginių Europoje, orientuoti į jūrinės kultūros ir tautinės kultūros tradicijų puoselėjimą. Tai Europos šalių tautinės kultūros festivalis „Europiada“ ir didžiųjų burlaivių regata „The Tall Ships' Races Baltic 2009“.
Pasak mero, norint šiuos renginius tinkamai suorganizuoti, būtina valstybės parama. Abiems renginiams iš šalies biudžeto prašoma skirti daugiau nei 10 mln. litų. Be to, norint tinkamai priimti burlaivius, būtina užbaigti Danės upės krantinių rekonstrukciją. Šie darbai atliekami Europos Sąjungos ir savivaldybės lėšomis. Sutartys dėl šio projekto įgyvendinimo pasirašytos dar prieš porą metų, projektas tuomet įvertintas 47,4 mln. litų. Tačiau per šį laikotarpį kainos gerokai ūgtelėjo ir darbams užbaigti trūksta 18,7 mln. litų.
„Prašau pagalbos klaipėdiečių Seimo narių, esu jau įkyrėjęs su tais klausimais ir Finansų ministerijai, bet tai esminės problemos ir jų nedaug. Tikiuosi, sprendimai bus palankūs“, – vylėsi R.Taraškevičius.
Anot jo, savivaldybės biudžetas nebus pajėgus išspręsti ir dar vienos problemos – Lypkių gyventojų iškeldinimo iš Laisvosios ekonominės zonos. Dauguma gyventojų pasirinko, kad iškėlimas būtų kompensuojamas pinigais. „Šiuo metu sutartys pasirašytos beveik su visais gyventojais. Žemės kompensavimui, gyvenamųjų pastatų iškeldinimui reikia 18,4 milijonų litų. Lėšos gyventojams turi būti skirtos iki kitų metų antrojo pusmečio. Pramoninėje zonoje žmonėms gyventi ne vieta, ten kursis dar daugiau kompanijų, tad suglaudę pečius turime šią problemą išspręsti“, – sakė meras.
Klaipėdos savivaldybė drauge su kitomis šalies savivaldybėmis prašo Seimo narių pataisyti savivaldybių biudžetams aktualų įstatymą. Pasak R.Taraškevičiaus, šiais metais Finansų ministerija suplanavo, kad Klaipėdos savivaldybės biudžetas augs daugiau kaip 20 procentų, tačiau taip neįvyko.
„Šiais metais savivaldybė nevykdo optimistinio plano ir dar privalo į šalies biudžetą neginčijama tvarka grąžinti per 6 milijonus litų. Mums tai sunkiai suvokiama logika. Pagal dabar esančia metodiką, jei savivaldybė vykdo planą ir biudžetas, kaip numatyta, auga dvidešimt penkiais procentais, penkis procentus lėšų privaloma grąžinti į valstybės biudžetą. Tačiau, jei savivaldybė nevykdo biudžeto, tie patys planuoti penki procentai biudžeto lėšų vis tiek nurašomi. Išeina taip: bus biudžeto augimas – nuskaičiuos, nebus – irgi nuskaičiuos. Šį įstatymą būtina pataisyti“, – piktinosi meras. Anot jo, toks įstatymas neskatina savivaldybių siekti biudžeto pajamų augimo. Be to, savivaldybė didesnį nei planuota lėšų kiekį galėtų panaudoti kitoms reikmėms.
