Pratybų metu 14 institucijų atstovai, iš viso apie 250 žmonių, stiprino įgūdžius suvaldydami sudėtingiausią situaciją – itin pavojingą užkrečiamąją ligą – Ebolos hemoraginę karštligę.
Lietuvoje šis virusas yra priskiriamas ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų grupei.
„Šiandienės funkcinės pratybos yra nuoseklaus ir ilgalaikio, beveik dvejų metų rezultatas. (...) Jos skirtos pasirengti sudėtingiausioms situacijoms, nors imituojamo atvejo išplitimo rizika Europoje yra vertinama kaip ypač maža“, – kalbėjo R.Lingienė.
Ji akcentavo, kad Vilniaus oro uostas yra paskirtasis oro uostas, kuriame, įtarus, jog orlaivyje yra pavojinga užkrečiamąja liga sergantis keleivis, turi leistis visi orlaiviai, nepaisant į kurį Lietuvos oro uostą jis skrido.
Vilniaus oro uosto direktorius Dainius Čiuplys teigė, kad šios pratybos buvo nemenkas iššūkis tiek dėl savo specifinio scenarijaus, tiek dėl pratybų dalyvių skaičiaus. Anot jo, treniruotė pavyko.
Santaros klinikų generalinis direktorius Feliksas Jankevičius teigė, kad klinikos yra pasirengusios sudėtingoms medicininėms situacijoms.
„Klinikose dirba kompetentinga profesionalų komanda, tam specialiai įrengtos patalpos, yra reikiamos techninės, organizacinės priemonės“, – kalbėjo jis.
Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis teigė, kad vienas svarbiausių pratybų tikslų buvo suderinti visų tarnybų sklandų darbą.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Ebolos virusas – viena iš dešimties pasaulinio lygio grėsmių sveikatai.
„Tikslas – kad visų veiksmai būtų koordinuoti. (...) Mes turėjome puikią komandą tiek ekspertų, tiek stebėtojų, kurie atkreips dėmesį į pratybas“, – tvirtino viceministras.
Pirmosios tokio masto civilinės saugos funkcinės pratybos vyko Vilniaus oro uoste ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centre.
Pratybas organizavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamentas ir Lietuvos oro uostų Vilniaus filialas.
Iš viso į pratybas įtraukta apie 100 savanorių, kurie prieš pratybas išklausė mokymus apie saugų elgesį oro uosto teritorijoje bei reagavimą orlaivyje įtarus užkrečiamųjų ligų atvejus, daugiau sužinojo apie Ebolos hemoraginę karštligę, užsikrėtimo būdus ir prevenciją.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Ebolos virusas – viena iš dešimties pasaulinio lygio grėsmių sveikatai, taip pat PSO šiais metais paskelbė tarptautinio masto ekstremalią situaciją dėl Ebolos hemoraginės karštligės protrūkio Kongo Demokratinėje Respublikoje.
